PAGALBA LABIAUSIAI KENČIANTIEMS: Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga

Sogjalas Rinpočė (bsod-rgyal rin po che, g. 1947; tib. Rinpočė – „brangenybė, brangusis“) gimė rytiniame Tibete. Vienas žymiausių XX a. dvasinių mokytojų Džamjangas Kjencė Čokji Lodro jame atpažino XIII Dalai Lamos mokytojo Lerabo Lingpa Tertono Sogjalo inkarnaciją. Berniuką D. Lodro mokė dvasinių pratybų, 1971 m. Sogjalas atvyko į Angliją, kur Kembridžo universitete studijavo lyginamąją religijotyrą. Be šio universiteto, baigė mokslus ir Delyje.

Vienuolis Sogjalas Rinpočė įkūrė religinę organizaciją „Rigpa“ (www.rigpa.org). Ji priklauso tibetietiškojo budizmo njingma krypčiai, kurioje nereikalaujama celibato. Sogjalas jau tris dešimtmečius keliauja po visą pasaulį ir moko budizmo, rengia vadinamuosius „užsisklendimo seminarus“.

Solidžios apimties veikalas The Tibetan Book of Living and Dying (1992) yra nemažiau svarbus (tačiau daug aiškesnis, nes Sogjalas sudėtingus dalykus moka paaiškinti paprastai) nei žymioji „Tibeto mirusiųjų knyga“ (bar-do thos-grol). Jam įvadą parašė pats XIV Dalai Lama. „Ši knyga pateikia skaitytojams ne vien teorinį mirties ir mirimo aprašymą, bet ir praktines priemones, leidžiančias geriau suvokti tuos procesus ir padėti sau bei kitiems mirti ramiai ir laimingai“, – rašo Tibeto budistų vadovas.

Knygą būtina perskaityti kiekvienam. Vienas žymus psichoterapeutas yra sakęs, kad nebijančių mirties žmonių nėra, tačiau skaitant Sogjalo Rinpočės mintis darosi aišku, jog kai kurie žmonės mirties bijo mažiau. Išmokti to iš žymaus mokytojo – geras vaistas. „Nėra dosnesnės dovanos už pagalbą žmogui laimingai mirti“, – rašoma Sogjalo knygoje. O Lietuvoje skausmingų mirčių yra tikrai daug...