D. Chadwicko parengtoje knygoje atsispindi ir Š. Suzukio humoro jausmas, būdingas dzenbudizmui, ir paprastos, bet gilios įžvalgos.
Šis žmogus, nors jau senokai miręs, iki šiol daro didelę įtaką tūkstančiams žmonių. Vakarų dvasiniame pasaulyje jis paliko neišdildomą pėdsaką. Į JAV 1959 m. atvykęs Š. Suzukis įkūrė dzeno centrą San Franciske, Tasadžaroje – pirmąjį budistų vienuolyną vakariečiams.
Knygą iš anglų kalbos vertė Aida Mikalauskaitė. Joje yra ir kai kurių budizmo terminų paaiškinimas, rekomenduojamos literatūros sąrašas, leidinys nedidelio formato, todėl gali tapti „kišenine knyga“. Kita priežastis, dėl ko ją gali pamėgti daugelis intelektualų ir tiesiog minties atgaivos ieškančių žmonių – Š. Suzukio minties aiškumas, lakoniškumas, minimalistinis išminties užtaisas.
Kartą per paskaitą Suzukis Rošis (taip pagarbiai mokytoją vadino jo mokiniai) pasakė: „Pragaras yra ne bausmė, o ugdymas“, – rašoma knygoje.
S. Rošis, kurio paskaitų įrašus nesunkiai galima rasti „YouTube“, yra sakęs, kad „dzenas – sunkus dalykas, kaip kad ir mesti rūkyti“.