KARAS BE KEIKSMAŽODŽIŲ?: KULKOSVAIDŽIUS PARUOŠTI. VIETNAMAS 1968

Nors Vietnamo karas (1955–1975) vyko senokai, tačiau devyniolika su puse metų trukęs karinis konfliktas –­ vienas svarbiausių XX a. įvykių, nusinešęs 4 milijonus gyvybių ir pradėjęs gėlių vaikų – hipių –­ erą, kultūrinį pasipriešinimą, geriausios muzikos gimimo laikus. Šiuose jauno amerikiečių kulkosvaidininko beletristiniuose atsiminimuose skaitome apie kareivio gyvenimą Vietname 1968 m., papildytą iliustracijomis ir nuotraukomis. Nedidelis jūrų pėstininkų būrys klajoja po džiungles ir ieško Vietkongo (1954–1976 m. veikusio Vietnamo išlaisvinimo fronto) partizanų.

Karas – baisiausias dalykas. Po daugelio metų jis nepaleidžia ir mūsų „afganų“, kuriems teko per prievartą kovoti Afganistane Sovietų Sąjungos laikais, dabar vykdome įsipareigojimus NATO. Bet visų karų esmė viena –­ žudynės, nešančios visas kitas įmanomas nelaimes ir neigiamas emocijas. Knygoje nerasime keiksmažodžių, autorius visus juos išmetė „Jėzaus Kristaus garbei“. Taip parašyti tegali amerikiečiai... Tvojumat...

„Neseniai išslaptinti JAV Jūrų pėstininkų korpuso istorijos ir muziejų skyriaus Vašingtone informacijas kai kurias istorijas patvirtino dokumentais. Tiksliau prisiminti faktus man taip pat padėjo du vyrai, su kuriais kartu pragyvenau Vietnamą“, – pasakoja autorius (p. 9).

Knyga parašyta ir išversta kokybiškai, prisiminimai nėra nuobodūs – pasakojimas liejasi kaip gero filmo scenarijus. „Parašyta: DĖL TAVĘS MES ŽUDOMI IŠTISĄ DIENĄ, LAIKOMI PJAUTINOMIS AVIMIS“ (p. 244). Prisiminimuose aprašomas Hujės mūšis išties vyko (1968 m. sausio 30–kovo 3 d.), tai buvo bene kruviniausias ir ilgiausias Vietnamo karo epizodas, nusinešęs tūkstančius gyvybių.