ŽVAIGŽDĖS IR ŽVAIGŽDELĖS: ŠOU BIZNIO DĖSNIAI. KAIP KURIAMAS PRAMOGŲ VERSLAS

Žymaus aktoriaus ir rašytojo Petro Pečiūros (g. 1927) sūnus N. Pečiūra studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, redagavo muzikinius leidinius „Ne vien rock ir pop“, „Muzikos lietus“, nuo 1984 metų vadovavo pankroko grupėms „WC“, „Komanda V“, „Už Tėvynę!” (vėliau žinomą kaip „UTV“ arba „U.T.V.“), „Bacefalai“ (Bucefalu savo žirgą vadino Aleksandras Makedonietis), „Auksaburniai robotai“, parašė 50 dainų muziką ir tekstus. Pankų legenda – laidos „Man gerai“ radijo stotyje „Geras FM“ vedėjas, žinomas TV laidų režisierius ir knygų „Kaip tapti žvaigžde“ (1995), „Aš ir Atsuktuvas“ („Charibdė“, 2002), „Vilniaus kiberpoema. Romanas“ („Tyto alba“, 2004), „Šou biznio dėsniai. Kaip kuriamas pramogų verslas“ (2011) autorius. Dvi knygos išleistos savilaidos būdu. N. Pečiūra – ir lietuviško muzikinio pogrindžio savilaidos pradininkas, Atgimimo laikais leidęs ziną „Mūsų ašigalyje“. Patirtis pogrindinėje leidyboje ir revoliucingos, neretai humoristinės muzikos (ko verta vien daina „Ėjau rūkydama“, tapusi pasipriešinimo prieš snobiškumą simboliu) kūrimas N. Pečiūrai davė nemažai patirties, todėl galima konstatuoti, kad „Šou biznio dėsniai“ – brandi knyga, įdomiai ir nuosekliai analizuojanti šou pasaulį valdančius dėsnius. Svarbu tai, kad tai nėra teoretiko knyga, nors neapsiskaičiusiu jos autorių irgi negalėtume pavadinti.

Beveik 200 knygos puslapių N. Pečiūra analizuoja „žvaigždžių“ kultą, pramogų verslo, popmuzikos technologijas. Jo knygos stilius – informatyvus, bet kartu humoristinis. „Pritrenkiantis atradimas: terminas „žvaigždė“ – tai ASTRONOMIJOS MOKSLO OBJEKTAS. Kodėl žvaigždės romantiškai vadinamos žvaigždėmis? (...) Generolai, prezidentai ir kiti panašių profesijų atstovai labai mėgsta puoštis arba dalinti žvaigždes. Mobiliuosiuose telefonuose yra mygtukas, vadinamas žvaigždute (*). Taip pat tai veterinarijos mokslo terminas, reiškiantis baltą dėmę ant arklio kaktos. Tikėkimės, kad ant asilo – irgi. (...) Todėl logiška daryti išvadą, kad būti žvaigžde yra labai įdomi ir pelninga šių laikų profesija“ (p. 12–13), – ironizuoja N. Pečiūra. Tačiau primena: „Muzikiniai realybės šou karjeros prasme buvo sėkmingi tik vienam Radžiui. Kitų „Kelio į žvaigždes“, „Dangaus“, „Baro“ nugalėtojų – nė neprisimename“ (p. 187).

Nepaisant gausaus sarkazmo lietaus, knygoje daug faktų ir jų analizės, ypač svarbi – žvaigždės fenomeno, kuri anksčiau Lietuvoje nebuvo plačiau nagrinėta. „Žvaigždžių buvimo klausimas audrina žmonių vaizduotę. Moterys ir vyrai apie jas pliurpia be saiko. Nemeluokime sau, visi esame įtraukti į jų orbitą. Piktinamės, ignoruojame ar žavimės – dalyvaujame masinėje psichozėje“ (p. 18–19). „Bet užteks ironizuoti, yra daugybė ir pozityvių reiškinių. Žvaigždžių kultas gali skatinti netgi vietos ekonomiką. Geras pavyzdys – skulptūra ir bardų skverelis Nidoje Vytautui Kernagiui atminti. Tai labai gražūs visuomenės sprendimai“ (p. 26).

N. Pečiūros sąmojis, iškalba ir erudicija – svarbios šios knygos dalys. „Geras klipas dainą ir jos atlikėją paverčia nemirtingais. Grupės vokalisto pusbrolio dėdė, vestuvių operatorius iš Tauragnų, klipo nepastatys. Kreipkitės į profesionalius legendinius klipmeikerius, pavyzdžiui, mane. (...) Tik toms žvaigždėms, kurios sugeba kurti skirtingus vaidmenis ir charakterius (paprastai jie turi aktorinį išsilavinimą) tinka dalyvauti žanruose, kur individui suteikiama galimybė būti „ne savimi“ (p. 184, 189).