„The End of Certainty“ pasirodė 1997-aisiais. 1947 m. I. Prigogine’as sukūrė savo teoremą, kuria rėmėsi vėlesniuose tyrinėjimuose apie laiko problemą. Mokslininkas tvirtino, kad viską galima paaiškinti laiko strėlės ir negrįžtamumo egzistavimu.
Omaras Chajamas
Pirštas juda ir rašo, o parašęs juda toliau.
Ir nei tavo pamaldumas, nei nuovoka nesugundys jo
sugrįžti atgal ir nubraukti pusę Linijos.
Nepadės tavo ašaros, neišplaus jau parašyto Žodžio.
Omaras Chajamas (1048–1131)
1927-aisiais britų astrofizikas seras Arthuras Eddingtonas (1882–1944) pavartojo frazę „laiko strėlė“, kalbėdamas apie laiko asimetriją keturmačiame pasaulyje. Iki šiol viena neišspręstų fizikos problemų – kas sieja laiko strėlę su termodinamine strėle. Net rusų matematikos genijus Grigorijus Perelmanas (g. 1966) į šį klausimą neatsakė.
Ilya Prigogine
Poetiška, metafiziška laiko prigimtis lieka mįslė, nors I. Prigogine’o knyga gali atverti akis. „Kodėl veikiau kas nors yra, o ne nieko nėra? Atrodo, tai yra svarbiausias klausimas už pozityvaus žinojimo ribų. (...) Laiko kilmės klausimai tikriausiai visada mums rūpės. Tačiau mintis, kad laikas neturi pradžios, – kad iš tiesų laikas yra ankstesnis už mūsų visatos egzistavimą, – tampa vis labiau įtikinama“, – teigia mokslininkas (p. 215, 224).