Pradžia / Knygos
 

NAUJOS MUZIKOS PRASMĖS: POKALBIŲ SIUITA: 32 INTERVIU IR INTERLIUDIJOS APIE MUZIKOS ATLIKIMO MENĄ.

Lina Navickaitė-Martinelli , POKALBIŲ SIUITA: 32 INTERVIU IR INTERLIUDIJOS APIE MUZIKOS ATLIKIMO MENĄ., Vilnius, Versus aureus, apipavidalinimas - Saulius Bajorinas, 2011
500-ojoje leidyklos „Versus aureus“ knygoje skamba muzika. Lina Navickaitė-Martinelli (g. 1978) – pianistė, muzikologė, gyvenanti tarp Vilniaus ir Helsinkio, kur rašo daktaro disertaciją „Individualybė ir standartai XX amžiaus atlikimo praktikose: istorinis ir semiotinis požiūris į Beethoveno interpretacijas“, yra mokslinio žurnalo „IF – Journal of Italo-Finnish studies“ vyriausioji redaktorė. „Pokalbių siuita“ pelnė žymios muzikologės Onos Litvinaitės-Narbutienės (1930–2007) premiją Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių 2010-ųjų muzikologijos darbų konkurse.

Mindaugas Peleckis
2011 m. Birželio 17 d., 12:42
Skaityta: 541 k.
NAUJOS MUZIKOS PRASMĖS: POKALBIŲ SIUITA: 32 INTERVIU IR INTERLIUDIJOS APIE MUZIKOS ATLIKIMO MENĄ.

Knygoje – 32 pastarojo dešimtmečio L. Navickaitės-Martinelli interviu su įvairiais muzikantais, žinomais ne tik Lietuvoje, publikuojamos autorės esė apie muzikos interpretavimą. Kalbinti ne tik atlikėjai, bet ir atlikimo studijų mokslininkai, kritikai, muzikos atlikėjų pedagogai. Kalba gyva, įtraukianti, pašnekovai vienas už kitą įdomesni, intriga 450 puslapių (sic) knygoje auga kaip ant mielių, tad net imame girdėti muziką, nors apie ją tik skaitome.

„Vargu ar dar kas muzikologijoje man yra suteikę tokį įkvepiantį pasitenkinimą kaip užsimezgęs dialogas su pašnekovu – tasai pojūtis, kad žmogus, sutikęs paskirti tau savo laiką, tuo metu nesijaučia švaistąs jo veltui. Tad kai po vieno iš tokių, regis, abipusiai malonių pašnekesių pianistė Mūza Rubackytė užsiminė, jog būtų įdomu parengti interviu kolekciją, tie žodžiai tapo žarija, kuri, kartą tvykstelėjusi, taip ir nenustojo rusenti“ (p. 11).

Lina Navickaitė-Martinelli

Dailiai pašnekovų fotografijomis iliustruotoje knygoje esė „Atlikėjas (ne) kaip mediumas“ L. Navickaitė-Martinelli skatina svarbią polemiką: ar egzistuoja muzikinė trejybė – savarankiškas muzikos kūrinys, muzikos atlikimas ir muzikos klausymas? Argumentuodama autorė įrodo, kad „kai kompozitoriaus idėja praeities šedevruose mums netgi nėra ir nebegali būti žinoma, tikriausiai galėtume daryti prielaidą, kad atlikėjai interpretuodami muziką iš tiesų visai neatveria originaliųjų jos prasmių – jie kuria naujas“ (p. 19).

Knygoje rasime interviu su Gidonu Kremeriu, Vladimiru Ashkenazy, Juozu Domarku, Edmundu Gedgaudu, Petru Geniušu, José Bowenu, Juozu Antanavičiumi, Augustinu Vasiliausku, Janu Krzysztofu Broja, Dariumi Stabinsku, Roku Zubovu, Monica Groop, Nikolajumi Petrovu, Aaronu Williamonu, Andriumi Žlabiu, Raimondu Sviackevičiumi, Anthony’u de Mare, Charlesu Rosenu, Gintaru Rinkevičiumi, Aleksandru Toradze, Jensu McManama, M. Rubackyte, Davidu Geringu, Dmitrijumi Baškirovu, Violeta Urmana.

„Beje, labai dažnai, Bachui kalbant apie mirtį, skamba laimingiausia muzika...“ (p. 206, interviu su Monica Groop).

Komentarai