Apie Mindaugo Peleckio monografiją "NAUJIEJI RELIGINIAI JUDĖJIMAI LIETUVOJE: tarp tradicijos ir kosminių religijų" (2022)

Lietuvos istorija po sovietmečio daug kur pradėjo vystytis tarsi iš naujo. Viena tų sričių - dvasinis gyvenimas, nes sovietmečiu dvasingumo nebuvo, o buvo tiktai sovietmetis. Krikščionybė anuomet buvo taip apjuodinta, kad iki šiol Lietuva tikėjimo gyvumu atsilieka nuo Lenkijos. Tačiau naujieji dvasiniai judėjimai - ne tik Lietuvoje žinomas reiškinys, bet ir visame pasaulyje, taigi, šioje srityje nuo pasaulio gimtinė neatsilieka.

Ramūnas Jaras. R. Jaro asm. archyvo nuotr.

Leidinyje išvardinta daugybė ankstyvųjų ir šiuolaikinių lietuvių ezoterikų, daug visko tiems, kas nori ištraukti netradicinę šaknį ir suformuoti racionalų vardiklį dalyko, sunkiai tam pasiduodančio, nes jis dažnai uždaras ir nesulyginamas su Keliu, kuriuo verta eiti.

Knygoje skaitytojai informuojami ir apie islamą. Tai nėra naujasis religinis judėjimas, tačiau Lietuvoje islamo niša tokia maža, kad paprastam praeiviui gali klaidingai pasirodyti, kad islamas Lietuvoje yra labai naujas. 

Knygoje nemažai apmąstymų, daugybė egzistuojančių ir paraegzistuojančių faktų, kad norint visus juos susumuoti, reikėtų paaukoti gyvenimą. Jie neaprėpiami, kaip ir visas Dievo sukurtas pasaulis. Kas gi galėtų Lietuvoje dar giliau tyrinėti ezoteriką ir naujuosius religinius judėjimus negu ši knyga? Ir koks gi galėtų būti tikslas tai nagrinėti be siekio apsiginti nuo viso to visagalinčiu Kristaus Vardu?