Pradžia / Knygos
 

IŠĖJIMO NĖRA: AMERIKOS PSICHOPATAS. ROMANAS

Bret Easton Ellis, AMERIKOS PSICHOPATAS. ROMANAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Gabrielė Gailiūtė, apipavidalinimas - Vario burnos, 2010
Nors autorius rašo, kad „šis kūrinys yra pramanytas“, esu linkęs manyti, kad tokių psichopatų, kaip aprašytasis šiame puikiame romane, Amerikoje ir kitur esama daug.

Mindaugas Peleckis
2011 m. Birželio 03 d., 14:20
Skaityta: 561 k.
IŠĖJIMO NĖRA: AMERIKOS PSICHOPATAS. ROMANAS

Pasidžiaugsiu, kad į knygos turinį įsijautė ir viena žymiausių jaunųjų Lietuvos vertėjų Gabrielė Gailiūtė, neseniai sužibėjusi knyga, kurioje kalbino jėzuitą Antaną Saulaitį. Žodis „dievas“ šiame romane rašomas mažąja raide, užtat daug vietos, kaip ir kituose G. Gailiūtės knygų vertimuose, skiriama „pimpiui“, „dziundzei“, „šiknaskylei“. Žinoma, ši knyga – tai ne vadovėlis geroms jėzuitėms auklėti, ji – epochos dvasia, Zeitgeist, parodanti, kad esama daug išoriškai malonių žmonių, bet iš tikrųjų psichopatų.

Amerikiečių rašytojas Bretas Eastonas Ellisas (g. 1964) – žinomas romanistas, apsakymų meistras, satyrikas, kandžiai žvelgiantis į šiuolaikinę Vakarų civilizaciją. „American Psycho“ (1991) – trečias iš septynių rašytojo romanų, žiauresnis už įspūdingą to paties pavadinimo filmą,sukurtą 2000-aisiais (įsimintinas pagrindinio herojaus vaidmuo, kurį atliko aktorius Christianas Bale‘as). 2002 m. Morganas J. Freemanas režisavo filmo tęsinį „American Psycho 2“, bet su B. E. Elliso romanu jis nesusijęs.

Pasakotojas ir pagrindinis veikėjas Patrikas Beitmanas, turtingas 26 metų bankininkas. Veiksmas prasideda 1989 m. Melagių dieną Manhatane. Jis - tipiškas jupis (angl. „yuppie“ – young urban professional – 20-40 metų perspektyvus viduriniosios klasės atstovas), baigęs mokslus Harvarde, investicijų kompanijos viceprezidentas. Pirmajame knygos trečdalyje nėra jokio smurto, todėl iš pradžių susidaro įspūdis, kad Beitmanas tiesiog vaikštinėja po naktinius klubus, su draugais šniaukščia kokainą ir panašiai. Vėliau Beitmanas ima pasakoti savo kasdienybę, kurioje esama ir brutalių žmogžudysčių. Knygoje yra „lyrinių nukrypimų“, pasakojimų apie 9 dešimtmečio muzikantus – „Genesis“, „Huey Lewis and the News“, Whitney Houston. Kuo toliau, tuo labiau pasakojimas vis „tirštėja“, žudymo aprašymai tampa vis sadistiškesni ir sudėtingesni: nuo subadymų iki kankinimų, prievartavimo, kanibalizmo, nekrofilijos. Knygoje keliamas klausimas, ar Beitmanas vykdė nusikaltimus, ar tai buvo tik jo liguistos vaizduotės padarinys.

Mikroskopu padidintas Beitmano pasaulis primena Amerikos veiksmus kitų civilizacijų, kultūrų šalyse. 2009 m. Nobelio taikos premijos laureatas, kurio paliepimu žudomi žmonės, tęsiami karai, bando susigrąžinti savo Malcomą X (tikr. El Hajj Malik El Shabazz, 1925-1965) primenantį įvaizdį, bet, panašu, jis jau sugriuvęs.

„IŠĖJIMO NĖRA“, - teigiama paskutiniaisiais knygos žodžiais (p. 393).

Komentarai