GUDRUS MĖNULIS IR PABAISOS IŠ VOKIETIJOS: TRUMPA KINO ISTORIJA: NUO IŠTAKŲ IKI ANTROJO PASAULINIO KARO

Prie knygos išėjimo prisidėjo leidinio sumanytoja Neringa Kažukauskaitė, leidinio rengėja Goda Sosnovskienė, straipsnius rengė Auksė Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė, Živilė Pipinytė, į pagalbą atėjo ir kino kritikė Rasa Paukštytė. Solidus moteriškas kolektyvas, kuriame trūksta neseniai amžinybėn iškeliavusio Skirmanto Valiulio. Iki šiol apie kiną lietuviškai išleistos vos kelios knygos: įsimintinos Sauliaus Macaičio „100 žymiųjų pasaulio filmų“ („Vaga“, 2000), Vytauto Mikalausko „Kinas Lietuvoje“ („Margi raštai“, 1990), verstinė Davido Parkinsono „Kino istorija“ (R.Paknio leidykla, 1995).

150 puslapių estezės pasiteisino, bet dar labiau pagirtinas kino žinovių darbas. Glaustai ir aiškiai (norintieji daugiau informacijos pasiieškos internete) pristatoma kino kūdikystė, vaikystė, paauglystė ir jaunystė. Knyga suskirstyta į dvylika skyrių: „Kino priešistorė (380 m. pr. m. e. – 1895)“, „Kino atsiradimas. Ankstyvieji metai“, „Holivudo atsiradimas. JAV kino pramonės susiformavimas“, „Žanrų susiformavimas“, „Nacionalinės kinematografijos formavimasis (1895-1930)“, „Pirmasis pasaulinis karas ir kino krizė Europoje“, „Kino avangardas ir ieškojimai“ (1920-1930)“, „Garso atsiradimas“, „Holivudo klestėjimo amžius: 3-iojo dešimtmečio vidurys – 5-ojo dešimtmečio pabaiga“, „Spalvoto kino atsiradimas“, „Nacionalinės kinematografijos raida 3-4-ajame dešimtmetyje“, „Kinas per Antrąjį pasaulinį karą“.

Temos intriguojančios, tad bus proga sužinoti tai, ko nežinojome arba primiršome, tarkim, kad 3D – tarpukario atradimas, o visų pamirštas anksti miręs režisierius Jeanas Vigo (1905-1934) ir jo filmas „Atalanta“ (1934) „tapo sinefilų simboliu“ (p. 129).

„Nors pabaisos atsirado kartu su kinu, – jų pilna ir stebukliniuose Georges‘o Méliès‘o (1861-1938) filmuose, - filmų apie vampyrus, dirbtinius žmones tradiciją į JAV „atvežė“ emigrantai iš Vokietijos. Įvairios pabaisos tapo populiariais kino personažais dar Veimaro Respublikos laikais Vokietijoje klestėjusiame ekspresionistiniame kine“ (p. 45).

Gausiai iliustruotos knygos viršelį puošia garsusis Georges‘o Méliès‘o mėnulis iš 1902 m. fantastinio filmo „Le Voyage dans la lune“ („Kelionė į mėnulį“). Mėnulis su žiūronu – geras viršelio pasirinkimas, reprezentuojantis kino atsiradimą ir raidą. Kaskart žiūrėdami bet kokį – naują ar seną nematytą, o gal seniai matytą – filmą tarsi žvelgiame į nepažįstamas mėnulio žemes; o mėnulis, gudriai primerkęs akį, su žiūronu žvelgia į mus...