BIČIŲ NESUPAISYSI: PŪKUOTUKO IŠMINTIS. PROTINGOS LABAI MAŽO PROTELIO MEŠKIUKO MINTYS

„Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas“ (p. 3), - filosofiškai konstatuoja meškinas Mikė Pūkuotukas. Sunku nesutikti. Nors jo išmintis primena daosų pasakojimus ir zenbudistų koanus, A.A.Milne‘as yra trumpai užsiminęs apie savo religines pažiūras: nors buvo pacifistas, ėjo kariauti, nes „kova su Hitleriu – kova su Velniu, Antikristu“. Dar Mikės Pūkuotuko „tėvas“ yra sakęs, kad „Senasis Testamentas labiau atsakingas dėl ateizmo, agnosticizmo, netikėjimo nei bet kuri kita knyga; jo dėka ištuštėjo bažnyčios“. Visgi A.A.Milne‘as ne visada buvo toks kategoriškas: eilėraštyje „Paaiškino“ jis rašė: „Prašau, pasakyk man, iš kur atsirado Dievas? Kažkas juk turėjo Jį sukurti. Ir Kas tai buvo, pasakyk, nes aš noriu žinoti“.

Mikė Pūkuotukas, ko gero, vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių išminčių. Nepaisant iki kvatojimo privedančio humoro, jis yra ir ontologiškai susirūpinęs meškinas, kuriam rūpi. Mikė jaučia kaltę („Viskas, mano manymu, atsitiko todėl, kad aš per daug mėgstu medų“, p. 4; ar tai nėra Adomo ir Ievos išvijimo iš Rojaus istorijos atkartojimas?), aiškinasi daiktų prigimtį („Tas dūzgimas kažką reiškia. Toks dūzgiantis dūzgimas be niekur nieko nedūzgia“, p. 5), abejoja („Man atėjo mintis... tik nežinau, ar gera“, p. 6), medituoja („Poezija ir Murmelė yra tokie dalykai, kuriuos ne jūs pagaunate, o kurie jus pagauna. O jūs galite tik nueiti ten, kur jiems lengviau būtų jus rasti“, p. 11), suvokia, kad pasaulis nenuspėjamas („Bičių nesupaisysi“, p. 13) ir prieštaringas („Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia... ar esi ant jo, ar po juo“, p. 15).

Nors Pūkuotukas „daro įvairias kvailystes“, jis „visada išsikapanoja“ (p. 70). Juk sakoma, kad protingas kliūtį apeina, o išmintingasis su ja nesusiduria...