Pradžia / Knygos
 

DRAMOS SCENOJE IR GYVENIME: OPERA LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠ­ČIŲ RŪMUOSE

N/A (Jūratė Trilupaitienė), OPERA LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠ­ČIŲ RŪMUOSE, , Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, apipavidalinimas - Gediminas Akelaitis, 2010
Ši knyga išleista keturiomis kalbomis (lietuvių, italų, anglų ir lenkų), esama ir senosios italų kalbos tekstų. Knygos sudarytoja muzikologė dr. Jūratė Trilupaitienė straipsnyje „Dramma per musica XVII a. pirmosios pusės Vilniuje“ (p. 9–54) analizuoja operos ir teatro meno užuomazgas Lietuvoje: „Pirmosios žinios apie teatro meno užuomazgas Lietuvoje siekia XV a., kada popiežius Sikstas IV (Sisto IV) Nekaltojo Prasidėjimo šventei suteikė oktavą (1482). Vilniaus bernardinai šioms iškilmėms pritaikė vaidinimus. Tai turėjo būti liturginės dramos, kurios siejasi su kitomis kanonizuotomis religinio meno formomis“ (p. 10).

Mindaugas Peleckis
2011 m. Gegužės 09 d., 16:16
Skaityta: 503 k.
DRAMOS SCENOJE IR GYVENIME: OPERA LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠ­ČIŲ RŪMUOSE

Knygoje teigiama, kad operos žanras ir itališkosios kultūros įtaka Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) radosi Žygimantui Senajam 1518 m. vedus Italijos kunigaikštytę Boną Sforzą (1493–1557), su kuria į Lietuvą atkeliavo Italijos muzikų, tarp jų – vargonininkas Alessandro Pesenti’s. Dvare dirbo ir muzikų iš kitų kraštų. XVI a. vid. operai (tuo metu vadintai dramma per musica) atsirasti padėjo vengrų kilmės liutnininkas ir kompozitorius Valentinas Bakfarkas (1506–1576), 1549–1566 m. gyvenęs Vilniuje. Profesionalus muzikinis teatras, atitinkantis visus to meto dramma per musica reikalavimus, pradėjo veikti apie 1635-uosius. Pirmoji opera Vilniuje parodyta 1636 m. rugsėjo 4 d. Tai buvo Virgilio Puccitelli’o „Il ratto di Helena“ („Elenos pagrobimas“). 1648 m. Merkinėje mirus Vladislovui Vazai, užgeso ir jo operos teatras. LDK prasidėjo sunkus metas. Dramų, operų ir baletų pastatymai atnaujinti tik XVIII–XIX amžiuje.

Gausiai iliustruotoje knygoje pateikiamos dramma per musica kūrėjų Vilniuje – Virgilio Puccitelli’o, Agostino Locci’o, Marco Scacchi’o – biografijos, pasakojama apie pirmąsias operas Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“ ir „Apviltoji Kirkė“, pateikiami Dainiaus Būrės iš senosios italų kalbos versti šių operų libretai, greta publikuojamos ir originalų faksimilės (knygos apimtis – 850 puslapių).

Su dramos, teatro, operos pradžia į Lietuvą atkeliavo ir vakarietiškas blogis: Bona Sforza į Lietuvą atvežė ne tik italų Renesanso epochos kultūrą ir pomidorus, bulves ir agurkus, bet ir, greičiausiai, nunuodijo Barborą Radvilaitę. O operos globėjas popiežius Sikstas IV (Francesco della Rovere, 1414–1484) garsus ne tik tuo, kad liepė pastatyti Siksto koplyčią, tapusią oficialia popiežiaus rezidencija Vatikane (koplyčia kurta pagal Senajame Testamente aprašytą Saliamono šventyklą; joje vyksta konklavos). Jo valdymo metais sukurti Vatikano archyvai, suklestėjo nepotizmas („švogerių respublika“), toliau buvo sėkmingai vykdoma ispanų inkvizicija, o Sikstas IV buvo įsivėlęs į vadinamąjį Pazzi šeimos sąmokslą bei sukūrė „užkariavimo ideologiją“ (pagal bulę „Aeterni regis“, 1481 m., buvo išplėtota prekyba vergais).

O pirmosios operos Lietuvoje – apie meilę. „Eurilochas. Bet daros tik saldžiau, jei savo malonumą pakurstom kartais kokiu kartumu, dažnai juk noris pasakyti: „Man teko visa tai matyti“ (p. 605, „Apviltoji Kirkė“).

Komentarai