Knyga, kaip ir jos vertimas, - nemirtingi net labiau už Nikolą Flamelį. Anglų rašytojas Alanas Alexanderis Milne‘as (1882-1956), 1926 metais sukūręs Mikę Pūkuotuką (Winnie-the-Pooh, Vinipuch), vaikams rašė šaunius kiek siurrealistiškus eilėraščius. Nors daugelis A.A.Milne‘ą žino tik kaip šio keisto meškino kūrėją, du jo eilėraščių rinkiniai vaikams (kitas – „Dabar mums šešeri“) – puikūs, juolab kad versti genialiojo Sigito Gedos – publikuojami šioje knygoje. Joje – ir iliustratoriaus Ernesto Howardo Shepardo (1879-1976) sukurti personažai, pažįstami iš Mikės Pūkuotuko nuotykių.
Eilėraščiai – sveiko proto gūsis visiems, kaip kadaise sakyta, nuo vaikų iki Seimo narių. Valdžios vyrai ir moterys labai kultūringi (ypač dirbantys kultūros srityje), o perskaitę šiuos eilėraščius prieš miegą taptų dar kultūringesni. Knygoje sakoma - visi mes buvome maži. Taigi piktiems dėdėms ir tetoms, keliantiems mokesčius ir kainas, ši knyga turėtų būti dalijama nemokamai kaip antidurninas.
Nereikia man sausainių
Nei mėtinių saldainių,
Nei šokolado plytos
Nenoriu aš matyti,
Ir kam man apelsinai,
Nenoriu riešutų.
Galų gale – kam peilis?
Užtenka ir dantų.
Bet, Dieve kurs
Esi Visamylys,
Tebus man skirtas bent
Raudonas kamuolys!
„Karaliaus Džono Kalėdos“, p. 133