BURTAI: NEMIRTINGOJO NIKOLO FLAMELIO PASLAPTYS

Šias airių rašytojo, dubliniečio Michaelo Scotto (g. 1959) knygas pristatau chronologine tvarka, kaip jos išleistos originalo kalba („The Alchemyst“, 2007; „The Magician“, 2008; „The Sorceress“, 2009; „The Necromancer“, 2010; „The Warlock“, išeis 2011; „The Enchantress“, išeis 2012). Šis fantasy stilistikos romanų ciklas – alternatyva „Žiedų valdovui“, „Hariui Poteriui“, „Narnijos kronikoms“.

Nikolo Flamelio (1330-1418) vardas žinomas ne tik iš knygų apie Harį Poterį. Jis buvo prancūzų knygų perrašinėtojas ir prekeivis manuskriptais, o po jo mirties ėmė sklisti legendos, kad jis nemiręs, nes buvęs alchemikas, tad su savo žmona Perenele išgėrę gyvybės eliksyro pasiekė nemirtingumą. Apie to eliksyro paieškas N. Flamelis rašė „Hieroglifų knygoje“ (išspausdinta tik 1613 m. Paryžiuje, po 11 metų - Londone), kurioje pasakoja 1378 metais, keliaudamas iš Ispanijos namo, sutikęs išminčių, suteikusį jam žinių apie gyvybės eliksyrą (filosofinį akmenį). 1410 m. N. Flamelis sukūrė sau antkapį, kurį pažymėjo paslaptingais simboliais (šis antkapis saugojamas Cluny muziejuje Paryžiuje). N. Flameliu susidomėta XIX a., kai Victoras Hugo jį paminėjo „Paryžiaus katedroje“. N. Flamelio persona domėjosi ir kompozitorius Ericas Satie. 1930 m. alchemikui eilėraštį paskyrė Michaelas Robertsas, o 1967 m. Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje rasti „Slaptieji dosjė“, kuriuose aprašyta Siono brolijos istorija. Dėl jų gimė pseudoistorinė teorija, 1982 m. aprašyta knygoje „Šventasis kraujas ir šventasis Gralis“, 2003 m. ją išpopuliarino „Da Vinčio kodo“ autorius Danas Brownas. N. Flamelis minimas ir Umberto Eco „Fuko švytuoklėje“ (1988), Maxo McCoy‘aus devintajame iš dvylikos „Indiana Džounso“ romanų „Indiana Džounsas ir filosofinis akmuo“ (1995). Mūsų dienomis N. Flamelis „atgimė“ J. K. Rowling knygoje „Haris Poteris ir filosofinis akmuo“ (1997) bei M. Scotto romanų cikle.

Garsusis alchemikas (o gal visgi tik knygų perrašinėtojas ir prekeivis) įkūnytas ir švedų metalo grupės „Morgana Lefay“ konceptualiame albume „Grand Materia“ (2005), jam skirta manga „Fullmetal Alchemist“, pasirodė kompiuteriniai žaidimai, statomas filmas...

Nemirtingumo idėja daug kam žavi. O kaip ją perteikia M. Scottas? Istorija pradedama vis dar gyvą alchemiką N. Flamelį ištinkančia bėda: kažkas pavogė jo žmoną Perenelę ir burtų knygą, be kurios jie abu ima senti. Maždaug po 30 dienų turėtų visiškai susenti, o nemirtingiesiems mirus, Vyresniųjų rasė (piktosios jėgos) nušluos žmoniją nuo žemės paviršiaus. Įvykiai rutuliojasi San Franciske, kuriame apsistojęs alchemikas ir kuriame gyvena penkiolikmečiai dvyniai Sofi ir Džošas Niumenai. Prasideda veiksmas, įtraukiantis ir nebepaleidžiantis. Nors knygų ciklas skirtas paaugliams, bet veiksmas įtraukia ir suaugusį žmogų.

M. Scottas (plačiau - http://www.dillonscott.com) per 25-erius metus parašė daugiau kaip šimtą knygų – vaikams, paaugliams, suaugusiesiems. Rašytojo akiratis – platus: rašomos ir airių pasakos, ir siaubo romanai (apie vampyrus, vilkolakius, zombius, banšes – šmėklas, kurių riksmas pranašauja mirtį, velniūkščius), ir dramatiški romanai (pasirašyti moterišku Anna‘os Dillon vardu).

M. Scotto „Alchemiką“ ir vėlesnes ciklo knygas vertusiai Rasai Krulikauskienei norėčiau padėkoti už smagų sumanumą: jos dėka gimė toks žodis kaip „šernolakiai“ („jie skiriasi nuo vilkolakių... visiškai kita gentis“, p. 97).

Knyga tinka visiems rusų, ukrainiečių ir totorių kraujo turinčio Sergejaus Lukjanenkos (g. 1968) urban fantasy šešių romanų ciklo „Sargybų pasaulis“ gerbėjams. „Nočnoj dozor“ (1998) ir „Dnevnoj dozor“ (2000) jau ekranizuoti (2004 ir 2006 metais).