„Sijonuotu Markesu“ vadinama Isabel Allende Llona (g. 1942) ir vėl kalba lietuviškai. Lietuvoje ši autorė jau neblogai žinoma - „Alma littera“ per dešimtį metų išleido net keturiolika jos knygų: „Afroditė“ „Fortūnos duktė“, „Dvasių namai“, „Portretas Sepija“, „Zoro jaunystė“, „Žvėrių miestas“, „Auksinio drakono jaunystė“, „Pigmėjų giria“, „Eva Luna“, „Inesė“, „Apie meilę ir šešėlius“, „Visos mūsų dienos“, „Paula“, ir naujausiąją - „Sala po vandenynu“ (ispanų kalba – 2009 m.). Plačiau - http://www.isabelallende.com.
Romano veiksmas vyksta Sen Domengo salojė (dabar – Haitis) XVIII a. pabaigoje. Vergė mulatė Zaritė Sedelja, „nugyvenusi keturiasdešimt metų“, pasakoja savo gyvenimo istorija. Gera muilo opera. Zaritė – afrikietės, kurios nepažinojo, ir baltojo jūreivio duktė (tada vadinta Tete). Jūreiviai pardavė devynerių mergaitę vergijon, kur 1770-aisiais prasidėjo jos gyvenimo istorija Sen Domenge (bet autorės tinklalapyje ši sala vadinama ispaniškai - Santo Domingu; 1625-1804 m. sala priklausė prancūzams). Aprašomas spalvingas Zaritės gyvenimas 1770-1793 metais. Ją supo prostitutės, verslios moteriškės, raganos, o pati herojė – stipri moters, išliekanti sunkiausiose situacijose.
Svarbus romano leitmotyvas – šokis, nesvetimas karibiečiams. Čia jis – tartum sufijų šokis sema, išgelbėjantis nuo visų pasaulio bėdų, suliejantis su Dievu, atskleidžiantis tikrąją laisvę. „Šok, Zarite, šok, nes šokantis vergas laisvas... kol šoka. Ir aš šokdavau be perstojo“ (p. 9).