Šeštoji Kęstučio Rastenio (g. 1950) poezijos knyga (pirmoji pasirodė 1988-aisiais). Ant viršelio, teigiama, yra „Vermeer „The little street“. Baisiai nemėgstu netikslumų, tad tenka pripažinti, kad tai – olandų legendos Jano Vermeero 1657-1658 m. nutapytas paveikslas „Het Straatje“, kurio pavadinimą iš olandų kalbos versčiau ne į anglų, o į lietuvių: pvz., „Gatveliūkštė“.
Po šiuo gražiu viršeliu – autografas (ne man), o gal užrašų skiautė, besibaigianti dramatišku „C‘est la vie!“ Kaip poetiška. O ir pačios eilės skęsta tarp dviejų pasaulių – buvusio, kuris, ak, nebegrįš („Tu prisiminki Morrisono pasaulį“, „Janis Joplin“, „Dievas yra tolimas ir nepasiekiamas arba laiptai į dangų“, „Mergaitės iš Kauno“) ir, ech, dabartinio („Talinas Helsinkis“, „Tuščias miestas“, „Ištuštėjusių gatvių miražas“, „Amsterdamas“, „Gėjus iš Amsterdamo“).
Kartais K. Rastenis pamiršta (nuo klajonių gal?) lietuvių kalbą, tad gali būti traktuojamas kaip tikras emigrantų klajoklių poetas: „Empty city / Golden city / Only enemies its name / Tuščias miestas / Aukso miestas / Vien tik priešai jo vardai“ (p. 57, „Tuščias miestas“). Jovalas, ne anglų kalba. „Janis Joplin / Tu esi amžinai su manim / Šitame debesų pasauly / Tavo riksmas baisus / Summertime vidury / Siela veržias aukštyn“ (p. 78, „Janis Joplin“). Parašyk lyg penktoko, kuris pirmąsyk išgirdo prikimusią Janis (kai ji mirė 1970 m., K. Rasteniui buvo 20), nors eilėraštis datuojamas „2010.12.03“. Data nesutampa su dainininkė gimtadieniu, mirtadieniu ar kitomis reikšmingomis datomis.
Suicidinę, bokalopoeziją (tokia poezijos rūšis, kuri rašosi tik po arba prie bokalo, ašaroms kapsint į alų) pagyvina šios eilutės (dar ne viskas prarasta): „Gal velniai griebtų nuvažiuot pas tą pederastą? Gal ten surasčiau savo laimę?“ (p. 33, „Gėjus iš Amsterdamo, 2007.VII.8; įdomu, ar nuvažiavo?).
Vis dėlto ši poezija turi šarmo. Greičiau tai - išgyvenimų ir fantazijų dienoraštis, kurį parašė „nežinomas absurdistas iracionalistas fenomenologas egzistencialistas poetas Kęstutis Rastenis – lietuvis iš Vilniaus“ (p. 12, „Amsterdamas“).