VIRTUALŪS GINČAI: KAS IR KADA PAGROBĖ EUROPĄ? VIRTUALŪS DIALOGAI

Puikaus lingvisto Leto Palmaičio ir signataro Algirdo Patacko virtualūs dialogai apie religiją (daugiausia – katalikybę ir Islamą) bei Europos pagrobimo mitą ir jo atspindžius šiuolaikiniame pasaulyje – įdomus bandymas pateikti du artimus, tačiau gana skirtingus požiūrius. „Virtualūs dialogai“ galėtų virsti savotiška knygų serija Lietuvoje, pasaulyje tai populiarus dalykas (dažniausiai diskutuoja krikščionis ir budistas, kartais krikščionis ir musulmonas).

L. Palmaitis remiasi įvairiomis konspirologinėmis teorijomis, fundamentalistiniu mąstymu. Abu pašnekovai pokalbiuose nepasirašo tikraisiais vardais, o tik „pirmasis fundamentalistas“ ir „antrasis fundamentalistas“. Nesunku atspėti, kas yra kas. A. Patacko mintys – racionalesnės, įvairiapusiškesnės, jam platesnį akiratį tikriausiai padėjo pademonstruoti kelionė į Iraną. L. Palmaitis save laiko šiizmo (dominuojančios Islamo atšakos Irane) kritiku.

„Žmonija nepanorėjo būti suvienyta Kristaus vardu, tad dabar vienijasi Antikristo vardu, kai pati žmonijos raida priėjo prie globalinės integracijos. (...) Bankininko, JAV Užsienio reikalų tarybos pirmininko James’o Pauliaus Warburgo, Lenino gaują milijonais dolerių finansavusio Kuhn, Loeb & Co. Banko vadovų Felikso Warburgo ir Jacobo Schiffo sūnėno žodžiai, pasakyti JAV Senatui 1950 m. vasario 17 d.: „Mes turėsime Pasaulio Vyriausybę, ar tai mums patinka, ar ne. Vienintelis klausimas – ar tai bus pasiekta jėga, ar sutarimu“, – teigia „pirmasis“ (p. 9, 15).

„Po Ali mirties dieviškąja emanacija buvo apdovanoti šventieji imamai, šiitų bendruomenės vadovai. Čia išsiskiria šiizmo ir sunizmo dogmatika – sunizme imamai yra tik bendruomenės išrinkti dvasiniai ir pasaulietiniai vadovai, o šiizme imamų luomas yra sakralesnis, turintis netgi mistinės patirties ir išminties. Iš pradžių būta dvylikos imamų, tiesioginių Ali palikuonių (palyginkime su dvylika apaštalų). Visi jie, kaip ir krikščioniškieji apaštalai, žuvo kankinio mirtimi, už tikėjimą. Išskyrus vieną, dvyliktąjį...“ – pasakoja „antrasis“ (p. 84).

Baigiamajame dialoge abu pašnekovai sukalba katalikišką maldą.

Knyga provokuoja, jos žanras intriguoja, kviečia diskutuoti. Tik neradau atsakymo į pavadinime pateiktą klausimą, kas pagrobė Europą ir kodėl? Dar šiandien ji egzistavo...