Žinomas bardas Domantas Razauskas pateikė malonų siurprizą, pristatydamas iškart „du viename“: poezijos knygą „Takas į tylą“ ir albumą, kompaktinę plokštelę „Lietaus kambarys“. Lietuviškasis Borisas Grebenščikovas (neturiu galvoje dainų panašumo) leidinį skiria Remiui (šviesaus atminimo Remigijui Audiejaičiui, su kuriuo yra kartu grojęs, „visada svajojusiam išleisti savo plokštelę“).
Kompaktinėje plokštelėje – 14 puikių dainų, o poezijos knygoje – trys skyriai: „Maldos Sarbievijui“, „Aklojo metai“ ir „Žvilgsnis pro langą“.
D. Razausko eilės – netikėtos, jose gausu įdomių metaforų, grakščiai parenkamas žodis.
Mėnesio rankšluosčiu šluostysiu nugarą
Šalia pjedestalo bažnyčioj sukimęs
Jei kartais nebūtum gimęs
Žvaigždelės raupsuotos rūmuose
„Kaimo Dievas“, (p. 10)
Eilėraščiai stipraus sukirpimo, jie tarsi persipina su Domanto kaip bardo kūryba. Sunku atskirti, kur kalba muzikantas, kur poetas.
Jūs būsite niekam netinkamas
Žaislinis sapnų atpirkėjas
Šalna, kur į šulinį krintama
Vandens atsigerti atėjus
„Sūnus ir dukterys“, (p. 40)