Pradžia / Knygos
 

MONADOS IR MIESTAI: MIESTAS KAIP ĮVYKIS. URBANISTINĖ KULTŪRINIŲ FUNKCIJŲ STUDIJA. MONOGRAFIJA

Tomas S. Butkus, MIESTAS KAIP ĮVYKIS. URBANISTINĖ KULTŪRINIŲ FUNKCIJŲ STUDIJA. MONOGRAFIJA, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Aleksandra Fomina ir Jake MB Levin, apipavidalinimas - Vario burnos, 2011

Mindaugas Peleckis
2011 m. Kovo 17 d., 11:25
Skaityta: 1015 k.
MONADOS IR MIESTAI: MIESTAS KAIP ĮVYKIS. URBANISTINĖ KULTŪRINIŲ FUNKCIJŲ STUDIJA. MONOGRAFIJA

Tomas S. Butkus (g. 1975) žinomas kaip „Vario burnų“ idėjų dirbtuvių, veikiančių Klaipėdoje nuo 1992 m., įkūrėjas, eksperimentinės muzikos ir poezijos grupės „Betoniniai Triušiai“ (anksčiau –­ „Grybai in Paradise“) narys, poemos „Mylintis organizmas“ (2001) ir poetinių tekstų knygos „Generuotos kalbos mutacija“ (2003) autorius.

Monografijos „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ tema – miesto, kaip formos, mutacija ir miesto, kaip įvykio, gimimas. Darbe tiriamas kultūrinis urbanistinės struktūros kompleksas – vietos, objektai ir reiškiniai, knygoje įgyjantys kultūrinių funkcijų pavidalą. Kultūros reiškinys nagrinėjamas globalinių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios paskutiniųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, nagrinėjama kultūrinio potencialo struktūra, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografijos išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimo diskursą įvedantis kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis derinama su Vakarų miestų kultūros reiškiniais, gausiai iliustruota vizualine ir analitine medžiaga.

Ši knyga – atradimas Lietuvos kūrybinei klasei. Kaip visada intriguojamai „Vario burnų“ apipavidalintas veikalas neria į nepažintas dimensijas. Pvz., nagrinėjamas Vilniaus miesto skerspjūvis, žvelgiant pro kino industrijos prizmę. „Kino industrija per dvidešimt nepriklausomybės metų patyrė bene didžiausią transformaciją. Viešasis sektorius neteko 18 kino teatrų, kurių 8 veikė Senamiestyje“, – liūdną tiesą konstatuoja autorius (p. 132).

Į urbanizaciją T. S. Butkus žvelgia per kadaise Gottfriedo Leibnizo sukurtos holistinės monadologijos prizmę ir konstatuoja, kad „būdingiausi monadologinės urbanistikos pavyzdžiai: Baltupiai, Lazdynai, Karoliniškės, Šeškinė Vilniuje; Dainava, Eiguliai, Kalniečiai Kaune; Debreceno, Pempininkų gyvenamieji rajonai Klaipėdoje; Dainai Šiauliuose; Mokolai Marijampolėje“ (p. 52).

Miestas, teigia T. S. Butkus, yra ne forma, o įvykis, „kuris yra ne kas kita kaip kultūrinių funkcijų raidos pagrindas, formuoja mus dabar supančios urbanizuotos aplinkos tikrovę“ (p. 230).

Komentarai