ISTORIJOS ATODANGOS: KAIP TAI ATSITIKO DIDŽIAJAME MŪŠYJE... ŽALGIRIO ATODANGOS. JAK TO BYŁO PODCZAS WIELKIEJ BITWY... ODSŁONY GRUNWALDU. HOW THIS HAPPENED IN THE GREAT BATTLE... EXPOSÉ OF GRUNWALD.

Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejui paminėti skirtos tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ to paties pavadinimo monumentalų katalogą sudaro dvi panašios apimties dalys – moksliniai straipsniai ir parodos eksponatų, kurių daugiau nei 300, aprašai. Juos parengė keliasdešimt Lietuvos ir užsienio mokslininkų, kultūrininkų. Leidinyje žvelgiama į Žalgirio mūšio atminimo tradicijos sklaidą bei raišką, susipina lietuviškasis ir lenkiškasis kontekstai. Kataloge publikuojama Lietuvoje nauja, aktuali, iki šiol neskelbta medžiaga apie Žalgirio mūšį, sukaupta iš keliasdešimties Lietuvos ir užsienio šalių kultūros paveldo institucijų ir liudijanti Žalgirio atminimo gyvybingumą bei reikšmę pergalę lėmusių tautų savimonei.

Tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ katalogas pristato tiek parodos eksponatus, tiek ir kitas Žalgirio pergalės atminimo raiškos formas, kurių nebuvo galima parodyti vizualiai. Šiai atminčiai skirti išsamūs katalogo įvadinės dalies tekstai, praplečiantys ir papildantys Žalgirio mūšio istorinio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė 17 autorių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Prof. M. Jučo ir prof. S. Ekdahlio tekstuose, Žalgirio įvykių chronologijoje pateikiami svarbiausi mūšio istorijos faktai, primenamas lietuvių manevras. Žalgirio mūšio temą XV–XVIII a. mene apibūdina dr. M. Walczakas, o XIX–XX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja V. Jankauskas. J. T. Petrus ir D. Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografiją. K. J. Czyżewskio ir V. Dolinsko straipsniai aptaria Krokuvos ir Vilniaus katedrų, Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų tradicijas. S. Maslauskaitė apibūdina šv. Kazimierą, lietuvių ir lenkų karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros formuotą Žalgirio kovos įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia prof. E. Ulčinaitės, dr. D. Kuolio ir prof. V. Daujotytės-Pakerienės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato dr. M. Piwocka, o 1910 m. Žalgirio pergalės jubiliejaus minėjimus – A. Janczykas bei A. Grybienė. Žalgirio mūšio atminties Lietuvoje tradiciją apibendrina prof. R. Petrauskas. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų.

Kataloge pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą. Į parodą jie surinkti iš 11 institucijų ir 5 privačių rinkinių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Eksponatų aprašus rengė 37 autoriai. Parodą globojo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdanas Zdrojewskis, o katalogo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.