PABĖGUSIŲ GOLEMŲ PASAULYJE: STASYS 60

Nors Stasio Eidrigevičiaus (g. 1949) jubiliejus jau praėjo, vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių (ir lenkų?) dailininkų, grafikas ir režisierius šia knyga gali būti sveikinamas iki kito jubiliejaus. Džiaugtis yra ko. Daugelis Lietuvoje yra bent šiek tiek girdėję apie S. Eidrigevičių („gyvena Lenkijoje“, „iliustravo knygas vaikams“, „kuria keistus paveikslus, performansus“), vis dėlto Moikos Kuc atidžiai sudaryta knyga „Stasys 60“ solidžiai reprezentuoja visą kūrėją. Tiksliau, jį ir jo kaukes. Perskaičius, peržiūrėjus, pabandžius sugerti į save visą knygą, kurioje – 307 iliustracijos, apie S. Eidrigevičių imama suprasti vis mažiau. Dailininkas kažkuo primena pirmojo Yukio Mishimos (1925-1970) romano „Kaukės išpažintys“ („Kamen no Kokuhaku“, 1948) herojų. Kur tikrasis S. Eidrigevičius, nežinia – jo kūriniai liepia mus klaidžioti labirintais, atskleidžia tik dalelę tiesos (neretai išvysime ilgas melagių nosis).

„Žinomas ir nežinomas“, - sakoma knygoje. Monika Kuc įvade „Žmonės už kaukių“ pastebi, jog kaukė, veidas su kauke arba žmogysta su kaukę primenančiu veidu – dažniausias S. Eidrigevičiaus kūrybos motyvas, „kurio kombinacijas Stasys tarsi daugina be galo“ (p. 4). Po kaukėmis gali slypėti suaugęs žmogus, kuris, nepaisydamas sunkios patirčių naštos, neprarado vaikystės jautrumo.

Ryszardas Kapuścińskis yra rašęs: „Stasys pasiekė tai, apie ką svajoja kiekvienas menininkas – jis sukūrė savo pasaulį. Jis kviečia mus į savo pasaulį be jokių įžangų, pasiruošimo, paaiškinimų, iniciacijų.“

Italijos meno istorikas Vittorio Sgarbi parašė straipsnį „Stasys, arba Apie Vienatvę“. Jame jis kalba apie S. Eidrigevičiaus galvas be galvų, vadina dailininką mistiku, egzistencialistu.

60-ąjį gimtadienį (2009 m. liepos 24 d.) S. Eidrigevičius sutiko lėktuve pakeliui į Japoniją, į savo parodą ketvirtojoje Echigo-Tsumari meno trienalėje, didžiausiame Japonijos meno festivalyje. Paroda „Svečiai“ – įdomi instaliacija su žmonėmis-kaukėmis ir japoniškais kimono motyvais. Tai buvo devintoji S. Eidrigevičiaus kelionė į Japoniją. Kadaise japonus jis nustebino performansu „Liečiant sieną“, kurio metu tris valandas tapė teptuku su mikrofonu specialioje patalpoje – žmonės galėjo girdėti ir iš visų pusių apžiūrinėti kiekvieną menininko štrichą.

Kai kurie S. Eidrigevičiaus kūriniai ir kūdikio nenuskriaustų, tuo tarpu kiti puikiai tiktų siaubo filmo dekoracijoms. Įspūdingas „Mano Golemas“ (pastelė, 2009) – žmogaus dirbtinai sukurtas padaras, Frankenšteino prosenelis, atryjantis (?) laiptus (p. 223) – tarsi menininko kūrinys nusprendė savarankiškai išeiti pasivaikščioti... Tuo tarpu „Trikampis“ (Fressono technika, 2003), kuriame – vyro, prącie skersai išilgos lentos, primena, jog gyvenime dažnai susiduriame susiduriame su situacijomis, kai BBD yra geriausia, ką turime...

„Stasys 60“ netrukus atkeliaus į vasario 17-20 d. Vilniaus „Litexpo“ rūmuose vyksiančią Knygų mugę. Pasak leidėjų, knyga skaitytojus pasieks prie stendo „Ars Polona“. Veikia dailininko tinklalapis http://eidrigevicius.com.