Pradžia / Knygos
 

NE BE DŽINŲ PAGALBOS: STAMBULO PAVAINIKĖ. Romanas

Elif Shafak, STAMBULO PAVAINIKĖ. Romanas, Vilnius, Tyto alba, vertimas - Eglė Bielskytė, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė, 2010

Mindaugas Peleckis
2011 m. Vasario 03 d., 23:38
Skaityta: 887 k.
NE BE DŽINŲ PAGALBOS: STAMBULO PAVAINIKĖ. Romanas

Elif Shafak (g. 1971) – žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja, dvylikos knygų autorė, dėstanti politologiją ir sociologiją Turkijoje ir JAV. Kontroversiška, aistringa jos proza pakerėjo daugybę viso pasaulio skaitytojų, jos kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. Gimusi Ispanijoje, Elif Shafak į Turkiją grįžo tik sulaukusi paauglystės, tačiau gilus ryšys su turkų kultūra, tradicijomis ir istorija juntamas kiekviename jos kūrinyje.

Osmanų istorija, Islamo mistika ir šiandieninių turkų tapatybės paieškos – pagrindinės rašytoją dominančios temos. Autorė – savotiška kosmopolitė, rašanti ir angliškai, ir turkiškai.

„Stambulo pavainikė“ – dešimta autorės knyga, kurią vieni Turkijoje garbino, kiti - naikino. Tai įtampos kupina istorija ir kartu gyvas, spalvingas šiuolaikinės Turkijos portretas. Armanuš Čakmakčian – amerikietės ir armėno, kurio šeima emigravo iš Turkijos, dukra. Gyvena su mama Arizonoje, kartais pas armėnus senelius San Fransiske. Asja Kazandži – turkė, gyvenanti su mama, trim jos seserimis, senele ir prosenele. Pamišusių moterų šeimynėlė, tėvas nežinomas. Stambulietė. Turkai, armėnai ir amerikiečiai, dvi jaunos merginos, dvi šeimos. Gražuolė intelektualė Armanuš, ieškanti savo šaknų turkų ir armėnų istorijoje, ir užsispyrusi keistuolė Asja, nenorinti nieko žinoti apie praeitį, susiduria kaktomuša Stambule. Ar išsipainios suraizgytų likimų kamuolys, nubloškęs Armanuš senelius į Ameriką? Ar paaiškės, kaip tvirtai istorijos lūžiai draugėn susiejo abi merginas? Galiausiai – ar išaiškės Asjos kilmės paslaptis?

„Stambulo pavainikė“ – romanas apie paslaptis, likimą, jaunystę ir istoriją. Intriguojanti turkiškumo ir kosmopolitizmo dermė, vakarietiškos ir rytietiškos kultūrų konfliktas ir dar daugybė visko, kas gali nutikti tik Stambule.

„Gyvenimas – tai sutapimų virtinė, nors kartais prireikia džinų pagalbos, kad tai suvoktum“ (p. 381).

Komentarai