NUO LIOLEKO IŠ VADOVICŲ IKI ŠVENTOJO: JONAS PAULIUS II. KAROLIO VOITILOS PASLAPTIS

Andreas Englishas (g. 1963) – vienas nedaugelio žmonių, kurie gerai pažinojo popiežių Joną Paulių II (tikr. Karol Józef Wojtyła, 1920-2005). 1995 m. jis buvo priimtas į Vatikano žurnalistų tarnybą, lydėjusią Joną Paulių II užsienio kelionėse. Iki tol A.Englishas laikė Bažnyčios valstybę pompastiška institucija, o Katalikų bažnyčios galvą - atsilikusiu moralizuotoju. Kuo geriau jis pažino popiežių, tuo labiau blanko skeptiškas požiūris ir iš anksto susidaryta nuomonė. A. Englishas kiekvieną dieną praleisdavo Vatikane, stebėjo Joną Paulių II per asmenines audiencijas, aukojantį Mišias, dalyvaujantį beatifikacijose, slidinėjantį, gulintį ligoninėje. Svarbiausia, jis lydėjo popiežių, Dievo maratono bėgiką, kelionėse po pasaulį.

Šioje knygoje su humoru ir didžiuliu įkarščiu piešiamas spalvingas ir jaudinantis vieno iškiliausių žmonių portretas.

Tiesa, biografas pasakojimą pradeda nuo savotiškų aplinkybių, kurios atskleidžia dažną kunigų homoseksualumą: „Susipažinau su lenkų, italų, Argentinos ir JAV katalikų kunigais, jie sėdėdavo prie mano virtuvės stalo vis pasakodami savo meilės istorijas. Kankinosi, kad yra kunigai ir vis dėlto myli vyrus. Nedažnai pamatysi tokią kančią. Pamenu vakarus, kai dažnas jų ne kartą suklupęs melsdavosi ir vėl puldavo į nuodėmę. Praėjo nemaža laiko, kol suvokiau, ką tai reiškia. Katalikų bažnyčios nuomone, homoseksualumas yra žmogaus paklydimas, tam tikras nenatūralumas. Šitoks požiūris neturi nieko bendra su krikščionybės kūrėju Jėzumi. Žmogus iš Nazareto niekada nieko nesakė apie homoseksualumą. Tada sužinojau, kad toks smerkiamas požiūris remiasi viena šv. Pauliaus raštų vieta. Laiške romiečiams šv. Paulius rašo apie Dievo rūstybę, kurią sukelia žmogaus neteisingumas. Šio laiško pirmojo skyriaus 26–28 eilutėse sakoma: „Štai kodėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moteriškosios prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyriškiai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir jiems būdavo jais pačiais už iškrypimus vertai atmonijama“ (Naujasis Testamentas, 1989, Salzburg, vertė Česlovas Kavaliauskas, p. 17).

Vis dėl to ši knyga – rimta biografija, kurioje, pvz., rasime ir įdomių faktų apie popiežiaus apsilankymą mečetėje. „Jonas Paulius II visame pasaulyje buvo už dialogą su krikščionimis, hinduistais, musulmonais ir ateistais. Liolekas iš Vadovicų tapo visame pasaulyje gerbiamu autoritetu“ (p. 275).

Beveik 27 metus vadovavęs Katalikų bažnyčiai Jonas Paulius II vadinamas „didžiuoju“, o per jo laidotuves skambėjo šūksniai santo subito („paskelbkite šventuoju nedelsiant“). Jėzaus Kristaus vikaru, Vakarų patriarchu (šį titutą Benediktas XVI išbraukė iš sąrašo 2006-aisiais) ir kitais garbingais vardais vadintas Jonas Paulius II šiuo metu yra beautifikacijos procese, t.y. jau beveik šešerius metus laukiama, kol jis bus pripažintas palaimintuoju, o vėliau – ir šventuoju. Teigiama, kad Jonas Paulius II nuo parkinsono ligos išgydė vienuolę seserį Marie-Simon-Pierre. Paskelbta, kad Jonas Paulius II bus beatifikuotas 2011 m. gegužės 1-ąją.