Leidinyje daug įdomių tekstų, skirtų ir tolimai praeičiai, ir šiandienai.
Į tradicinės anketos klausimus atsako Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Garbės bajorė Audronė Musteikienė.
„Aktualijų“ rubrikoje – keturios svarbios naujienos: LBKS vado Perlio Vaisietos inauguracijos iškilmės, informacija apie tai, kad LBKS ir jos partnerių pastangomis 2020 metais Griunvalde bus pastatytas paminklas, pasakojimai apie LBKS ir Lietuvos kariuomenės partnerystę bei nevyriausybinių organizacijų sąskrydį Dainavos apygardos partizanų vadavietėje.
Rubrikoje „Atmintis“ bajoras Algimantas Daugirdas pasakoja apie tai, kaip Belgiją išgelbėjo 1830-1831 m. lenkų ir lietuvių sukilimas. O bajoras Romualdas Baltutis, kurio vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje, ragina pastebėti gerus žmonių darbus, naudingus Lietuvai, prisimena rūsčiąsias patirtis. Kad ateinančioms kartoms išliktų tai, ką teko patirti mūsų tautiečiams, išgyvenusiems sibirų pragarą, sudarė ta tema net šešias knygas, kuriose – šeši šimtai bendraautorių.
„Meno ir istorijos“ rubrikos autoriai – Valdovų rūmų mokslininkai Gintarė Džiaugytė ir dr. Jolanta Karpavičienė („Sugrąžintas ir sugrįžtantis Daukantas“), dr. Vydas Dolinskas, pasakojantis apie Vilniuje prisimintą Liublino uniją, bei Eimantas Gudas („Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikų paveldas“).
Rubrikoje „Mes ir pasaulis“ – du išskirtiniai pasakojimai: „Marija Amalija Saksė – Ispanijos karalienė ir Lietuvos princesė“ ir „Lietuviai – ne žydšaudžių tauta“. Pastarasis tekstas – apie taurią architekto bajoro Tauro Budzio iniciatyvą, pagerbiant tuos, kurie rūsčiomis pasirinkimo aplinkybėmis išliko tikrais žmonėmis. Jis sukūrė išskirtinį ženklą žydus gelbėjusiems lietuviams, kurį tvirtina jų amžino poilsio vietose.
Bajorijai ir šiandienai skirti du pasakojimai. Pirmasis – apie Tauragės industrinį parką, kuris yra puikiausias pavyzdys, kaip idėja ir nuoseklus darbas gali keisti regioną. Antrasis – Virginijos Šiukščienės straipsnis apie bajorų Okuličių dviejų kartų dovanas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Sužinojęs apie dar tarpukariu tėvo įteiktą brangią dovaną muziejui, sūnus keletą dešimtmečių kauptą kolekciją paskyrė tam pačiam muziejui.
„Mokslo“ rubriką atstovauja dr. doc. Jūratė Čirūnaitė, nagrinėjanti, kokiais vardais vadino Gardino pavieto vyrus 1567 metų dokumente.
Bajorų kūrybos puslapiuose – vienos žinomiausių Lietuvoje novelečių rašytojų Silvijos Peleckienės nauji kūriniai ir Jadvygos Tautkevičiūtės-Šimkienės keturios tikros istorijos.
Regina Vaišvilienė recenzuoja bajorės Birutės Margaritos Griškevičienės atsiminimų knygą „Lemties galia“. Gilinantis į dar vienos giminės istoriją, malonu prisiliesti prie tikrų vertybių: ne tik bajoras tėvas buvo doras, iškilus žmogus, bet ir dukra gydytoja visą gyvenimą stengėsi išlikti prasmingo gyvenimo pavyzdžiu.
Rubrika „Bajorai – menininkai“ skirta broliams Bogdanams – skulptoriui profesoriui, LBKS signatarui Konstantinui ir mažiau žinomam, tačiau talentingam muzikui Aleksandrui. Pasakojimo „Žeimių dvaras prisimena žymius brolius“ autoriai – Marius Glinskas ir Kazimieras Mackevičius.
Neeilinė giminės istorija – Karilės Vaitkutės (JAV) pasakojimuose „Stanley Balzekas, Jr. – Lietuvos bajorų palikuonis“ ir „S. Balzekas, Jr. – „Metų žmogus“.
Rubrikoje „Atgarsiai“ – dvi informacijos: „Vilniaus krašto bajorų sąjunga pasveikino Vroclavo bajorus“ ir „Medalis – Valdui Adamkui“.
Kitais metais 90-mečio jubiliejų pažymėsiančios bajorės Irenos Antaninos Suveizdienės pasakojimas suintriguoja jau pačiu pavadinimu – „Sunku įdomiai gyventi“. Čia ir pavyzdys, kaip reikia dirbti, tvarkytis, gerbti vieniems kitus, nepavydėti ir būti vieningais.
Doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė savo laiške redakcijai kreipiasi į žurnalo skaitytojus ir prašo prisidėti lėšomis prie paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams.
Žurnalą tradiciškai užbaigia LBKS įvykių ir nuveiktų darbų („Kronika“) puslapiai.
Pirmajame žurnalo viršelyje – garsusis Jan Matejko (1838-1893) paveikslas „Liublino unija“, ketvirtajame – Jan Rosen. 1831 m. sukilimo dalyvė grafaitė Emilija Pliaterytė.