PATRIOTIZMAS IR CINIZMAS: DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE. 1991-ŲJŲ SAUSIO 13-OSIOS TAUTOS ŽYGDARBIUI IR AUKOMS ATMINTI

Ši knyga ir „Minties“ perleista papildyta Edmundo Ganusausko „Gyvoji barikada. 1991 01 13“ – bene vienintelės knygos, skirtos Sausio 13-osios dvidešimtmečiui. Juozo Girdvainio sudaryta „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ – šedevras, kuriame tekstas dera su vaizdu, atmintis grįžta aštriais pojūčiais lyg ant chirurgo stalo. Juk visai neseniai buvo tai. Apie tragiškuosius įvykius kalba gausybė žmonių ir fotografijų.

Pusketvirto šimto puslapių solidi knyga primena mums, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją nuo tarybinių okupantų 14 žmonių žuvo, 52 suvarpyti kulkų, į medikus kreipėsi daugiau kaip 700 sužeistų, 1500 suluošintų, tūkstančiai nukentėjusiųjų gydėsi patys. Iki šiol nenubausti kaltieji.

Tačiau ši knyga – ne kaltinamojo pobūdžio. Joje istorikas ir žurnalistas J. Girdvainis pasakojimo forma, gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, jų liudijimais rekonstruoja šią skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą. Prakalbinti laisvės gynėjai, barikadų statytojai, to meto Lietuvos teisėtvarkos atstovai, atgimusios Lietuvos valstybės vadovai, Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai, organizavę miesto gynybą. Skelbiami ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje liudijimai. Nepamiršti ir pakalbinti paprastai žmonės, priglobę, sušildę, pamaitinę prie Parlamento suplūdusias minias iš visos Lietuvos.

Knyga iliustruota autentiškomis įvykių dalyvių ir žinomų fotografų nuotraukomis, trumpais kūrybos intarpais, publicistiniais pamąstymais. Joje – keliasdešimt įdomių, vertingų liudijimų. Tokios knygos kaip ši skatina sveiką patriotizmą.

„Knygų kelias“ – nauja leidykla, įsteigta Petro Jonušo, leidyklos „Versmė“, leidžiančios unikalią puikią „Lietuvos valsčių“ seriją, sielos.

Kas stebina? 1991 m. sausį prie Parlamento, Nepriklausomybės aikštėje, dieną ir naktį budėjo žmonės, suvažiavę iš visos Lietuvos. 2009-ųjų sausio 16-ąją, vos po 18 metų, prie Parlamento piketuojančius žmones puolė specialiosios pajėgos. Nejaugi valstybės taip greitai pasikeičia? Nejaugi visiems rūpi emigruoti, o valdžiai – tik valdyti, bet ne rūpintis? Nejaugi vos per porą dešimtmečių Mamona taip užvaldė Lietuvą, kad nebeegzistuojančios roko grupės „Gravel“ lyderiui Tomui Sinickiui teko dainuoti „Dek, Parlamente“?

Ar sąmoningas šis antivalstybinis cinizmas? Kas kaltas, kad pasikeitėme mes, pasikeitė valstybė? Nors ši knyga minėtų klausimų ir nenagrinėja, gyva istorija padės kiekvienam rasti atsakymus. Norėtųsi, kad žodžiai „dainuojanti revoliucija“ neliktų tik trumpos istorijos atkarpėlės apibūdinimu.