Prisimenant jubiliejinę Vilniaus knygų mugę „Po dvidešimties metų“

Kuo gi dar ypatinga ši jubiliejinė Vilniaus knygų mugė? Šių metų mugėje – net 360 dalyvių iš beveik 10 pasaulio šalių (be Lietuvos, Latvijos, Japonijos, Prancūzijos, Olandijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Norvegijos, JAV, netgi Omano, kt. šalių), 546 kultūriniai renginiai, 200 susitikimų su autoriais leidyklų stenduose, 5 ekspozicinės salės, 18 renginių erdvių.

Šių metų knygų mugė sulaukė ir Lietuvos rašytojų sąjungos išleisto romano „Neregimieji“ autoriaus Roy'aus Jacobseno, „Baltos lankos“ pakvietė knygų „Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ir „Griovys“ autorių Hermaną Kochą, „Kitos knygos“ – kūrinio „Jugoslavija, mano tėvyne“ autorių Goraną Vojnovićių iš Slovėnijos, o lietuvišką knygos „Motinos pienas“ leidimą pristatanti „Tyto alba“ mugės lankytojus pakvietė susitikti su rašytoja iš Latvijos Nora Ikstena.

Kaip ir kasmet, šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytos Lietuvos leidyklų per praėjusius kalendorinius metus išleistos gražiausios metų knygos bei apdovanojami jų dailininkai, leidėjai ir poligrafijos specialistai. Leidinių vertinimo komisijos pirmininkė dr. Danutė Zovienė pabrėžė, kad pateiktų konkursui knygų kasmet daugėja, šiemet ypač gausiai pateikta knygų vaikams, meninės dokumentinės fotografijos. „Akivaizdu, kad per kelis pastaruosius metus išryškėjo tradicinių knygos žanrų ir kategorijų ribų nykimas. Vyksta ryškus dialogas tarp klasikinės ir modernėjančios knygos, mokslinės knygos panašėja į meno leidinius ir atvirkščiai, o fotografijos ar grožinės knygos – į eksperimentines. Todėl yra labai aktualu dialogas tarp klasikinio ir šiuolaikiško dizaino“, – geriausių knygų kūrėjų apdovanojimuose sakė D. Zovienė. Pagrindinė metų premija šiemet įteikta dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už jautrią estetiką ir konceptualią visumą knygoje: Icchokas Rudaševskis, ,,Vilniaus geto dienoraštis. 1941–1943 / Togbukh fun Vilner geto. 1941–1943“ Daugiausia apdovanojimų gavo dizaineris Gytis Skudžinskas.

Šiemet buvo išskirtinė ir Knygų šalies kūrybinė studija – unikali kūrybinė erdvė, gimusi Vilniaus knygų mugėje 2003 metais. Studijos sumanytoja – grafikė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė su savo komanda kvietė mugės lankytojus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su knygų vaikams kūrėjais, iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio. Šių metų knygų šalies kūrybinė studija buvo unikali išskirtiniais svečiais, pirmiausia Katsumi Komagata (g. 1953 m.), visame pasaulyje žinomu paveikslėlių knygų kūrėju iš Japonijos, talentingu iliustruotoju, kuris pristatė ir kūrybines dirbtuves – meistriškumo valandas. Taip pat šioje knygoje muzėje knygų šalyje dalyvavo ir Marion Bataille (g. 1963 m.) iš Prancūzijos, viena svarbiausių šiandieninių knygų kūrėjų, ji taip pat surengė kūrybines dirbtuves.

Išskirtinė knygų mugė buvo ir leidyklai „Homo liber“: pirmą kartą pristatytas estų rašytojo, poeto, publicisto Jaano Kaplinskio romano „Ta pati upė“ vertimas (vertėja Danutė Sirijos Giraitė). Taip pat buvo pristatytas ir literatūrologės Rūtos Baublytės-Kaufmann, gyvenančios Šveicarijoje, debiutinis romanas „Prasilenkusios“. Beje, R. Baublytė-Kaufmann Didžiojoje Britanijoje apsigynė disertaciją apie erdvės ir laiko sampratą Džeinės Ostin (Jane Austin) kūryboje.

Vaikų literatūros salėje buvo pristatytos Lietuvos ir užsienio leidėjų knygos, skirtos vaikams ir paaugliams. Jaunieji skaitytojai čia, kaip ir kasmet, turi savo erdvę, kurioje gali nevaržomai žaisti ir skaityti, o jiems skirti renginiai vyksta specialiai įrengtoje „scenoje vaikams“.
Šiemet Forume startavo naujo pobūdžio renginių ciklas ŠORTAI – „karštas“, pasak knygų mugės rengėjų, mugės debatų turnyras, literatūrinė dvikova, kurioje per 15 minučių du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – kuo turiningiau atskleis aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.

Kaip visada, išskirtinė Muzikos salė – unikalia programa ir turiniu stebinanti erdvė, jau penkerius metus organizuojama asociacijos AGATA ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Šiais metais tai bus tikra atradimų oazė nepaliko abejingų. Savo veiklą pristatė daugiau kaip du šimtai Lietuvos įvairių žanrų – nuo pop iki world music, klasikinės muzikos, folkloro – muzikos kūrėjų, atlikėjų, leidėjų ir koncertų organizatorių. Buvo galima pamatyti ir solidžias muzikos pasaulio garsenybes, kaip Saulių Urbanavičių-Samą iš grupės „Bix“, Liną Adomaitį, taip pat ir jaunus kūrėjus, pvz., kompozitorių ir pianistą Giedrių Naką. Ilgiau užsibūti kvietė virš dvidešimt specialiai mugės programai parengtų gyvo garso koncertų, kaip visad įdomūs ir įtraukiantys pokalbiai ir didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė. „Muzikos salėje" bus įrengta daugiau nei septyniasdešimt stendų įsimintiniems susitikimams su mylimais muzikantais, vyko ir patys įvairiausi užsiėmimai bei pramogos, o galimybė išbandyti tradicinius ir neįprastus instrumentus patraukė ne vieno lankytojo dėmesį (pvz., Loreta Mukaitė-Sungailienė mokė groti kanklėmis).

Mugėje veikė ir knygos kino salė, bibliotekų erdvė, bukinistų pasažas.  Mugės lankytojai turi galimybę pamatyti naujausias garsių romanų ekranizacijas, dokumentinius filmus apie rašytojus, poetus, menininkus. Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira ir kitokia biblioteka be sienų. Tai dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė jaunimui. Kitokia mugės erdvė, įdomi tiems, kurie žavisi senomis knygomis ar klausosi vinilinių plokštelių.