DAUGIAVARDIS NEMIRTINGASAI: POEZIJOS RINKTINĖ

Portugalų poetas, rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas ir lisabonietis Fernando Pessoa (1888–1935) pirmąsyk iš knygos puslapių prabyla lietuviškai. Įvadiniame straipsnyje „Skirtingi Tiesos veidai“ vertėja poetė Nijolė Simona Pukinskaitė pasakoja apie šio kūrėjo gyvenimą.

Fernando Pessoa (Fernando António Nogueira de Seabra Pessôa) rašė trimis kalbomis – portugalų, anglų ir prancūzų. Beveik niekada jo eilėraščiai nebuvo publikuoti tikruoju vardu, poetas „šalinosi visuomenės gyvenimo, buvo asketiškas ir drovus“ (p. 7). Poetas netilpo viename asmenyje, jis buvo kosmopolitas ir patriotas, sentimentalistas ir cinikas, racionalistas ir mistikas.

1914 m. kovo 8 d. jam apsireiškė mokytojas Alberto Caeiro, kurio „diktuojamas“ F. Pessoa vienu prisėdimu parašė 30 rinkinio „Piemuo ir jo banda“ eilėraščių. Vėliau F. Pessoa subūrė pramanytą tarpusavyje diskutuojančių, nuomonėmis besikeičiančių įvairių poetų grupę. Poetas rašė už juos kaip už tikrus asmenis, vadindamas „heteronimais“, ir jais pasirašyti kūriniai atrodo lyg skirtingų autorių. Tapatybės krizė poetą pavertė skirtingomis asmenybėmis: Alvaro de Campos, Alberto Caeiro, Ricardo Reis, Bernardo Soares ir dar per 60 skirtingų vardų. Literatūrologams iki šiol ne visai aišku, kuris asmuo buvo tikras, o kuris ne.

47 metus gyvenusi paslaptinga daugialypė asmenybė, vadinama F. Pessoa, paliko skrynią su tūkstančiais juodraščių lapelių. Poetas metafizikas nusipelnė nemirtingumo, kurio slėpinys mums neprieinamas.


                  Ak, kokie ligoti, kvaili ir sutrikę
                  Yra net patys paprasčiausi žmonės,
                  Ir kokie tyri ir paprasti
                  Yra medžiai ir augalai,
                  Ir koks natūralus jų buvimas!

                                    Alberto Caeiro, „Piemuo ir jo banda“, 1911–1912, p. 23.