ATEIZMO RELIGIJA : DIEVO ILIUZIJA

Žinote, kokios „dievo“ koncepcijos aš nekenčiu? Neseniai matytos per naują vieno „gaiviojo“ gėrimo reklamą. Prisirijęs bala žino ko ir maukiantis šlykštų birzgalą „Kalėdų Senis“, kuriam burbuliukai mušė į galvą, tad apdujęs jis valdo pasaulio likimą (bandyta pavaizduoti humoristiškai, gavosi makabriškai). Tokį „dievą“, tiksliau, jo nebuvimą (autorius ir pats nelabai susigaudo) mums perša Richardas Dawkinsas, naujos mados – „ateizmo religijos“ – guru.

Frazė „ateizmo religija“ skamba keistokai, tačiau iš tikro ateistų teoretikų sumanymus galima vadinti religiniais, nes juose yra pagrindiniai religijos elementai. Dar „ateizmo religiją“ galima vadinti satanizmu, kuriame garsiai neminimas šėtonas. Terminas „ateizmas“ atsirado tik 1587 m. Prancūzijoje, nors jo šaknys, susijusios su Dievo neigimu ir blogio garbinimu, - senos. Statistika liudija, kad pasaulyje 2,5 proc. gyventojų yra „ateistai“, o dar 12,7 proc. – „netikintys“. Esu įsitikinęs, kad visi sąmoningi ateistai kilę iš beždžionių (jie patys to nori, po šimts).

Afrikoje, Kenijos sostinėje Nairobyje, gimęs žymiausias pasaulio ateistas Clintonas Richardas Dawkinsas (g. 1941) augo anglikonų šeimoje, Dievo egzistavimu abejoti pradėjo būdamas devynerių. Paauglystėje nusprendė, kad evoliucijos teorija geriausiai paaiškina gyvenimo sudėtingumą ir nustojo tikėti Dievu. Studijavo zoologiją. Išgarsėjo 1976 m. knyga „Savanaudis genas“ („The Selfish Gene“), kurioje pristatė meme koncepciją (tai – genas, turintis atmintį, kurioje neva telpa kultūros, simboliai) ir naują „mokslą“ – memetiką. R. Dawkinsas save vadina ateistu ir humanistu, o žiniasklaida jį – „Darwino rotveileriu“. 2006 m. pasirodžiusioje knygoje „Dievo iliuzija“ („The God Delusion“) R.Dawkinsas teigia, kad neegzistuoja joks Kūrėjas, o bet koks religinis potyris ir tikėjimas – neteisingas. 2010 m. pradžioje anglų kalba šios knygos buvo parduota daugiau kaip 2 mln. egzempliorių, knyga išversta į daugiau kaip 31 kalbą ir tapo „pasauliniu bestseleriu“.

Ateizmas tikriausiai daro įtaką žmogaus moralei. Tokią išvadą galima daryti iš knygos autoriaus biografijos. R. Dawkinsas, išsiskyręs su pirmąja žmona, tą pačią dieną (1984 m. birželio 1 d.), vedė antrąją, kurią, susirgusią vėžiu, metė. Dar esant gyvai antrajai žmonai, ateizmo guru vedė siaubo filmų aktorę, taip pat ateistę.

Po šių žodžių, ko gero, palaikysite mane senamadišku ir didžiuliu ateistų priešu. Jokiu būdu. Tiesiog R. Dawkinso, kaip ir kitų „ateizmo religijos“ kūrėjų teorijos neatlaiko kritikos. Ypač R. Dawkinsą kritikuoja filosofė, gyvūnų ir žmonių elgesį tyrinėjanti Mary Midgley (g. 1919), teigianti, kad ateizmo guru genų atrankos, memetikos ir sociologijos teorijos yra pernelyg redukcionistinės.

Įtakotas gėjų teisių judėjimo, R. Dawkinsas rengia panašias ateistų akcijas, norėdamas kuo daugiau žmonių paversti netikinčiais. 2008 m. Turkijos teismas užblokavo R. Dawkinso tinklalapį, nes jame buvo tyčiojamasi iš Islamo filosofo kreacionisto Adnano Oktaro (plačiau žinomo kaip Harun Yahya, g. 1956). 2010 m. metais R. Dawkinsas kritikuotas dėl to, kad popiežių Pijų XII pavadino „popiežiumi naciu“. R. Dawkinsas viešai tyčiojasi ir iš musulmonių moterų aprangos kodo.

Būtent šios knygos autoriaus „nuopelnas“ – „Ateistų autobusų kampanija“, kurios metu nuo 2009 m. ėmė važinėti autobusai su šūkiu „Dievo turbūt nėra. Nesinervink ir mėgaukis gyvenimu“. R. Dawkinso planuose – įkurti ateistų mokyklą, kurio vaikai nuo mažens būtų mokomi ateizmo.

„Nesiruošiu mautis šilkinių pirštinių ir rodyti religijai daugiau pagarbos nei kitiems tyrimo objektams“ (p. 49).