ŠVELNUS BŪTIES NEIGIMAS: VĖLYVIEJI TEKSTAI

„Vėlyvieji tekstai“ – vienuoliktoji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007), poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) knyga. Ji vientisa, persmelkta švelnaus būties neigimo.

Ankstesnės knygos: „Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918-1940“ (1989), „33 eilėraščiai“ (1994), „Lietuvių dailė: 1975-1995“ (1997), „66 eilėraščiai“ (1998), „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“ (1998, sudarytojas), „Eilėraščiai“ (2000), „Rašymas dūmais“ (2004), „(prieš)paskutiniai eilėraščiai“ (2005), „Lietuvių dailė: 1996-2005“ (2006), „10 anglakalbių poetų“ (2008, vertimai).

Šioje knygoje skelbiami naujausi A. Andriuškevičiaus eilėraščiai, esė ir Rytų poezijos (vertimų) vertimai (Li Po, Han-shan, Saigyō, Matsuo Bashō, Yosa Buson, Kobayashi Issa, Masaoka Shiki). Bene genialiausio japonų poeto Saigyō (Satō Norikiyo, 1118-1190) eilės lietuviškai skamba puikiai:

Ar ne todėl, kad protas
tebesikabina
už kiekvieno daikto,
ar ne todėl man pasaulis
vis labiau šlykštus?

p. 192

Pirmąjį eilėraštį A. Andriuškevičius parašė 1978 m. gruodžio 21 d. („Ak, tas virpėjimas / Tarp meilės ir nemeilės“). Poeto eilių estetika mena Tolimuosius Rytus, tačiau artima ir mums:

Kai beprasmiškai tirps sniegai
ir beprasmiškai ims pumpuruotis karklynai,
aš šypsosiuosi jiems kaip kadais,
kai tariausi tikslą turįs.

p. 62

Misticizmas moko, kad suvokiantysis, suvokimo objektas ir pats suvokimas – viena. Donaldui Kajokui dedikuotame eilėraštyje A. Andriuškevičius konstatuoja: „Visatoje lyja ir lyja; ir lis; ir visatoj nėra suvokėjo“ (p. 39).