Psichologo, vertėjo ir puikaus budizmo žinovo Antano Danieliaus (1942-2002) prieš pat mirtį baigtas darbas išvydo dienos šviesą. Tokios knygos reikėjo, nes dabartinėje „išminties knygų“ kaugėje Lietuvoje sunku surasti ką nors tikro.
Tai leidinys, kuriuo galima pasitikėti ir laisvalaikiu skaitinėjant, ir mokslinį darbą rašant. Terminija sudėtinga, tad pateikiamas ir originalas, ir lietuviška transkripcija. 500 puslapių enciklopedijoje – sanskrito, tibetiečių, japonų, kinų, bengalų, birmiečių, graikų, korėjiečių, mongolų, sinhalų ir kitų kalbų žodžiai.
Pasak Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriaus prof. Audriaus Beinoriaus, „nors mūsų visuomenėje sparčiai didėja susidomėjimas unikaliu filosofiniu ir religiniu Azijos paveldu, bendros žinios ir tekstiniai šaltiniai apie intelektines ir dvasines hinduizmo, budizmo, daoizmo ir dzenbudizmo tradicijas Lietuvoje vis dar menki. Neabejoju, jog ilgai lauktas šios enciklopedijos pasirodymas lietuvių kalba ne vienam suteiks stimulą pasigilinti į kelių tūkstančių metų įvairių Azijos regionų mąstytojų lobius, o visiems ją skaitantiems atvers naujus pažinimo klodus“.
Knygoje – apie 4000 straipsnių, kurie supažindina su mitologija, senovės raštija, garsiausiais architektūros ir dailės paminklais. Daug svarbos teikiama Rytų religijų mokykloms ir jų mokytojų (daugiausia dzenbudizmo) asmenybėms, apibūdinamos sąmonės būsenos (dėmesio sutelkimas, nirvana – hinduizmas, budizmas), pateikiama fizinių pratimų, pagerinančių savijautą (daoizmas), taip pat senovės raštijos kūrinių ištraukų.
Net su orientalistika neblogai susipažinęs žmogus šioje enciklopedija ras daug naujų ir nežinomų dalykų. Pvz., sužinos apie bigu (pi-ku, kin. „vengimas valgyti grūdus“) – daoistinę praktiką, privalomą siekiant nemirtingumo. Atsisakant maisto iš grūdų (ryžių, miežių, kviečių, sorų ir pupelių), „tinkamų rezultatų sulaukiama tik tada, jei vengiama ir svaigalų, mėsos, aštraus maisto ir kt.“ (p. 59)