MISTERIJOS IR FILOSOFAI: SAKRALINIAI PLATONIŠKOSIOS FILOSOFIJOS PAGRINDAI

Tai – pirmoji pomirtinė vieno ryškiausių Lietuvoje Rytų tyrinėtojų, prof. habil. dr. Algio Uždavinio (1962-2010) knyga. Monografijoje atskleidžiamos mitinės ir ritualinės platoniškosios filosofijos ištakos, kurios siejasi su įvairiais iš Egipto, Asirijos, Babilonijos ir Finikijos į senovės Graikiją atėjusiais įšventinimais, kosmologiniais mokymais, meno bei magijos technologijomis. Radikalią helėnų pasaulėžiūros transformaciją įkvėpė XXVI-XXVII dinastijų Egipto (apie 685-330 m. pr.Kr.) perimtos dvasinės paradigmos, kurias savaip įkūnijo mišrus religinis-filosofinis orfizmo ir pitagorizmo sąjūdis, grindžiamas Dioniso misterijų patirtimi.

Pasak autoriaus, šiame kontekste Platono filosofija iškyla kaip kritiškas ankstesnių mitinių nuostatų apibendrinimas, dialektinis jų įvertinimas ir pateikimas racionalia argumentų kalba. Nepaisant Senojoje Akademijoje suvešėjusio skepticizmo, vėlyvosios antikos neoplatonizmas grįžta prie sakralinių platoniškosios filosofijos versmių, mėgindamas suvienyti mitinį ir mokslinį diskursą, teurginę ir filosofinę būties interpretaciją. Iš šios daugialypės antikos tradicijos kyla kai kurios pamatinės Vakarų civilizaciją tiesiogiai ir netiesiogiai formavusios metafizinės prielaidos bei filosofinės idėjos.

Monografijoje – dvi dalys („Idėjų kontempliacija ir dialektika“, „Filosofija ir misterijos“), 49 skyriai. Šioje knygoje įrodoma, jog „ieškodama sau pateisinimo ir „achetipinio precendento“, švietėjiška sekuliarinė XVIII a. ideologija iškėlė titaniško Progreso ir protingą rojų žadančios Revoliucijos paradigmas“ (p. 7). Dėl to buvo iškreiptas antikos kultūros ir filosofijos paveikslas, o protestantų teologai Platoną atskyrė nuo platoniškosios tradicijos ir ypač neoplatonizmo.

„Filosofija taip pat yra „misterija“, kadangi įšventintiesiems prilygintus išrinktuosius išminties mylėtojus veda į dievišką pasaulį“. Filosofinis diskursas tėra šį sakralinį kelią (hieros todosi, tarsi kelią iš Atėnų polio agoros į Eleusino šventyklos iniciacijos menę – telesterion, kur vyksta teletai ir atsiveria epopteia) pagrindžiantis bei paaiškinantis priedas, skirtas pedagoginiam pasirengimui, polemikai ir interpretacijai“ (p. 117).

Knygos gale rasime 27 puslapių „Žodynėlį“, kuriame paaiškinti svarbiausi graikų, egiptiečių kalbų terminai.

Žymiausi A.Uždavinio veikalai, ypač vertinami užsienio mokslininkų, - „Versmių labirintai. Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija“ (2002), „Egipto Mirusiųjų knyga“ (2003), „Helėniškoji filosofija nuo Numenijo iki Sirijano“ (2003), „Hermio Trismegisto išminties kelias“ (2005), „Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose“ (2006), „Sufizmas Islamo civilizacijoje“ (2007), „Philosophy as a Rite of Rebirth. From Ancient Egypt to Neoplatonism“ (2008), „Philosophy and Theurgy in Late Antiquity“ (2010).