Bajorišką žurnalą bus galima įsigyti ir knygyne

Šįkart vyriausiojo redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavičiaus skiltis gana netradicinė, kaip ir teksto pavadinimas: „(Ne) samdinys“. Pagrindinė mintis – „liūdna, kai žmogus, darantis viename žodyje tris rašybos klaidas, ne tik vadina save bajoru, bet ir drįsta kitą tituluoti SAMDINIU. (...) Kai matai netvarką žmonių, kuriems likimas dovanojo protėvių garbingus vardus, galvose, pasimeti“. Pabaiga, tiesa, optimistiškesnė: „Turėkim vilties, kad tarp bajorų toks – vienintelis egzempliorius“. Ta proga paminimos ir pagrindinės tarpusavio bendravimo vertybės, kurias savo rinkiminėje kalboje išvardijo naujasis LBKS vadas Perlis Vaisieta: pagarba ir tolerancija kito nuomonei, žmoniškumas, atvirumas, nuoširdumas.

Į žurnalo anketos klausimus atsako Garbės bajoras, ilgametis senatorius Donatas Balčiauskas – asmenybė, verta pačių geriausių žodžių. Šiais metais jo nuveikta itin daug, ypač kaip Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko. Kelis darbus paminėsime, tai – skulptorių pleneras, skirtas pirmųjų mokyklų Radvilų kunigaikštystėje (Biržai, Papilys, N. Radviliškis, Salamiestis) įamžinimui; jubiliejui skirtas leidinys „Disputai, idėjos, vizijos“; tarptautinė mokslinė konferencija LDK Valdovų rūmuose; Lietuvos reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų įamžinimas Vilniuje, Reformatų parke; skulptūrinių-architektūrinių idėjų konkursas ir kt.

„Aktualijų“ rubrikoje – naujojo LBKS vado inauguracijos kalba, kurią artimiausi bendražygiai jau girdėjo liepos pirmąją Valdovų rūmuose. Pagrindinė mintis: „Ar pelnytai turime garbę ir teisę vadintis bajorais?“ Negalima nepaminėti kreipimosi į tuos, kurie tądien tarė bajorų priesaikos žodžius, o taip pat į LBKS senatorius, o ir į patį save: „Neleiskime apdulkėti Bajorystės pripažinimo aktams! Lai jie primena kiekvienam ir kasdien: ką aš esu padaręs ir ką dar privalau atlikti, kad pateisinčiau Bajoro vardą? Niekada, prie bet kokių aplinkybių nesileiskime į kompromisą su savo sąžine ir padorumu. Niekada ir už nieką neparsiduokime, neišduokime savo Tėvynės idealų, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vertybių ir kiekvieno iš mūsų duotos Bajoro priesaikos. Nesivaržykime, kieno gyslomis teka „mėlynesnis“ kraujas – jis visų mūsų yra toks pat – raudonas. Lai mūsų širdys visiems pulsuoja vienintelį svarbiausią žodį. Tas žodis – LIETUVA.“

LBKS iniciatyva 2017-aisiais labai plačiai pažymėtos bajoro generolo Tado Kosciuškos, kurio portretas puošia žurnalo pirmąjį viršelį, 200-osios mirties metinės. Tai todėl, kad tai iniciatyvai ir programai pritarė visos svarbiausios Lietuvos valstybinės institucijos ir visuomeninės patriotinės organizacijos. Žurnale – platus pasakojimas apie jo garbei skirtus renginius, kuriuos vainikavo istorinė mokslinė konferencija LR Seime, iškilmingi paradai ir eitynės sostinėje bei Kaune, pagerbimas Valdovų rūmuose. Ta proga P. Vaisieta sukūrė „Odę Generolui“, kuriai muziką parašė prof. Tadas Šumskas, o atliko Lietuvos kariuomenės orkestras ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“.

Rubrikoje „Mes ir pasaulis“ turime progą iš arčiau susipažinti su Lietuvai daug nusipelniusiais architektu prof. emeritu Jurgiu Vanagu, kurio solidus darbas rodytas tarptautinėje architektūros parodoje Venecijoje,  ir žymiaisiais šokėjais Jūrate ir Česlovu Norvaišomis, kurie šiemet tituluoti Kauno miesto Garbės piliečiais.

Mokslininkė bajorė Jūratė Čirūnaitė pateikia studiją, kaip XVI a. vadino Gardino pavieto bajorus vyrus.

Išskirtiniai tekstai, kurių autoriai – Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas ir jo kolega Eimantas Gudas. Jie – apie garsųjį Voicecho Gersono (Wojciech Gerson) paveikslą Lietuvos krikštas ir lietuviškus motyvus šio originalaus dailininko kūryboje. Šito paveikslo reprodukcija puošia ketvirtąjį viršelį, o tekstai iliustruoti išskirtiniais kūriniais.

Istorikė Violeta Rutkauskienė, gyvenanti JAV, žurnalo skaitytojams jau ne kartą siūlė tokias praeities mįsles, dėl kurių  ilgai netilo diskusijos. Šįkart – apie nepažįstamus simbolius Vytauto Didžiojo heraldikoje.

Rubrikai „Bajorai – kūrėjai“ atstovauja keturi žinomi menininkai: du poetai (L. Peleckis-Kaktavičius ir Giedrė Bulotaitė), žymus XIX a. pab.-XX a. pr. architektas Vaclovas Michnevičius, kuris be kita ko yra suprojektavęs 27 bažnyčias,  ir tautodailininkė Irena Suveizdienė.

Su nemaža intriga pateikta Sekliuckių giminės genealogija ir jos sąsajos su svarbiais pirmais Lietuvos istorijos įvykiais ir vardo paminėjimu.

140-ojo gimtadienio proga žymią rašytoją ir dar daug gerų darbų aplinkiniams padariusią bajorę Šatrijos Raganą savo esė „Nupink man vainiką iš laukinių dobilų...“ prisimena Gulbės herbo bajorė Silvija Peleckienė.

Žurnalas iš arčiau supažindina su LBKS vado pavaduotoja Aiste Grybauskiene – aktyvia bajore ir įdomiu jaunu žmogumi. Jai suteiktas „Metų kaunietės“ vardas, ji – kelių populiarių miesto švenčių iniciatorė ir pagrindinė tokių projektų įgyvendintoja. Veiklų ir darbų sritys labai skirtingos: meno, verslo, kūrybos, jaunimo, bendruomenių, akademinė, bajoriška, sportas.

„Seniausiai visuomeninei organizacijai Lietuvoje – Jotvingių kryžiaus riterių ordinui – 530 metų“, - teigia bajoras Artūras Rukas Daujotis, kartu pateikdamas ir įrodymus – iš lotynų kalbos prof. Eugenijos Ulčinaitės išverstą „Privilegiją ordinui“, kitus archyvinius dokumentus.

„Atgarsių“ rubrikoje ir „Kronikos“ puslapiuose – įdomiausios, labiausiai dėmesio vertos, gausiai iliustruotos naujienos.

96 puslapių žurnalas pasižymi ne tik įdomiomis medžiagomis, bet ir aukšta poligrafine kultūra, yra tikra to žodžio prasme bajoriškas. Leidėjai pažymi, kad pirmą kartą dalis tiražo bus skirta ir ne bajorams, tūkstančio egz. tiražu leidžiamą žurnalą šimtui laimingųjų bus galima įsigyti „Vagos“ leidyklos knygynuose.