KAMPO PASAULIS: Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957-1993)

Dar vienas išskirtinis „Vilniaus aukciono bibliotekos“ leidinys. Šiame Rimvido Jankausko-Kampo kūrybos albume pristatomas jo kūrybos kelias nuo ankstyvųjų iki paskutiniųjų darbų. Albumas papildytas menotyrininkės Rasos Žukienės Kampo kūrybos apžvalga ir įvertinimu, draugų prisiminimais, nuotraukomis, sukurtų kūrinių sąrašu. Reprodukuojama netoli šimto geriausių Kampo darbų.

Unikalus šio menininko palikimas ir tragiška jo mirtis (mirtinai apsinuodijus alkoholiu) daro Kampą itin paslaptingu, tarsi savotišku lietuviškuoju Jimo Morrisono atitikmeniu. Kampo mintys buvo itin brandžios: „Credo? Na, gal kad žuvį galima pagauti tik vieną... Paveikslo gimimo procesas daug sudėtingesnis, nei jo nutapymas. [...] Aš meldžiuosi vienas, kaip šv. Pranciškus. [...] Nežinau, ar tapytojas turi teisę kalbėti apie savo kūrybą. [...] Paimu teptuką: šliopt... Nieko ypatingo. Bet gal...“ (p. 11)

Kampas apie vieną geriausių savo paveikslų „Ji“ yra sakęs: „Man jos grožis susijęs su tam tikromis šlykštumo priemaišomis. Gal ir bjauru, bet siela graži, ar ne? Aš bandžiau išspausti... tą... na... vidinį grožį“ (p. 102).

Būdamas gyvas Kampas savo paveikslus dalijo į kairę ir į dešinę, nors paskutiniais gyvenimo metais atvažiuodavo ir so¬lidžių pirkėjų. Bene įspūdingiausias Kampo darbas puikuojasi ant jo albumo viršelio – tai „Sinagoga“, kuri jam reiškė labai daug (gyveno, dirbo greta sinagogos). Įdomus paveikslas ir „Juoda saulė“, vienas paskutinių Kampo kūrinių. Manoma, kad save sudeginusiu vadintas dailininkas nujautė savo mirtį ir ją tapė.