AU! KĄ? : LIETUVIŲ-ŠUNŲ, ŠUNŲ-LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNĖLIS: 160 SITUACIJŲ, KAD SUPRASTUMĖTE SAVO ŠUNĮ

Mes, žmonės, dažnai vienas kito nesuprantame, tai mėgstame su šunimis pasikalbėti. Bet ar jie supranta mus? O jei supranta, ar tikrai taip, kaip mes to norime? Ir au, ir au. Kitaip tariant, ir taip, ir ne. Ši smagiai parašyta ir dar smagiau iliustruota knyga padės mums pažinti save ir savo geriausius draugus (kas sugalvojo, kad šuo – geriausias žmogaus draugas?). Nors žodynas vadinamas „Lietuvių šunų, šunų-lietuvių kalbų“, vis dėlto jį parašė prancūzas. Tiesa, dr. Jean‘as Cuvelier turi žymų bendrapavardį, gyvenusį 1882-1962 metais – belgų redempcionistų misionierių ir Belgijos Kongo Matadi miesto vyskupą, kuris buvo žinomas kaip puikus Kongo kultūros tyrinėtojas.

Tai pirmas originalus šuns ir jo šeimininko pasikalbėjimų žodynėlis. Jame 160 abėcėlės tvarka išdėliotų žodžių paaiškinama žmogaus bei šuns elgsena ir kasdienio gyvenimo situacijos. Veterinaras apibūdina tokius reikšminius žodžius kaip agresija, feromonai, hierarchija, lojimas, maudymas, staugimas, teritorija, depresija, žaidimas ir kt. Informaciją papildo šimtas nuotaikingų piešinėlių, iliustruojančių švelnius, o kartais ir konfliktiškus bičiulių santykius. Knyga turėtų praversti tiems šunų augintojams, kurie norėtų geriau suprasti savo numylėtinio elgseną, kitaip tariant - „susikalbėti".

Nenustebkite, jei paskaitęs šią knygą imsite loti, o jūsų šuo pradės kalbėti lietuviškai (arba prancūziškai, nuo veislės priklauso). „Tipiška situacija: išvykdamas šeimininkas sako šuniui ilgą atsisveikinimo kalbą. Šuo galvoja: Tu išvyksti, bet, man rodos, bijai mane palikti.“ (p. 183)