JUOKO POEZIJA: Karikatūros

Atrodytų, ką gi galima pasakyti apie karikatūras, nepaisant to, kad visi žinome, jog juokas – dalykas rimtas? Daug. Kiekviena karikatūra, sukurta Rimanto Baldišiaus, - nedidelė novelė, eilėraštis, esė, pasakojimas. Nedidukė knygutė ne tik pralinksmins, bet ir atskleis kitas mūsų emocijas. R.Baldišiaus karikatūros – „su užraktu“, jų neperprasi per sekundę, vos užmetęs akį. Tuo jis primena garsųjį danų karikatūristą, dabar jau daugelio pamirštą Herlufą Bidstrupą (1912-1988). Kasdienės situacijos, šiek tiek fantazijos, keli štrichai – viskas atrodo taip paprasta, o tuo pačiu taip talentinga.

R.Baldišius gimė 1955 m. tremtinių šeimoje Tomsko srityje. Grįžęs į Lietuvą, baigė mokslus, Šiauliuose dirbo konstruktoriumi staklių gamykloje, tapo aktyviu Sąjūdžio dalyviu. 1970-aisiais Šiauliuose susibūrė jaunųjų karikatūristų - Pedagoginio instituto Dailės, braižybos ir darbų katedros studentų, 1974 m. surengusių pirmąją karikatūrų parodą ir 1976 m. kitą šmaikščiu pavadinimu „Auklėk Jonelį, o ne Joną“, būrelis. Tai davė pradžią šiaulietiškajai karikatūros raidai. 1979 m. Penktojoje Šiaulių karikatūros parodoje debiutavo ir R. Baldišius. Vėliau jo kūriniai buvo eksponuojami visose šiauliečių parodose, respublikinėse karikatūrų parodose, „Homo Sapiens“, daugelyje užsienio parodų.

Pasak prof. Vytenio Rimkaus, R.Baldišius sukūrė „itin savitą karikatūros herojų – žmogeliuką, besigalinėjantį su įvairiausia technika – automobiliais, staklėmis, jų detalėmis. Dažnai ir pats technikos objektas, įgydamas žmogiškų gyvybingumo ženklų, tampa piešinio herojumi. Kaip tik tame žmogaus ir daikto santykyje susidaro paradoksalios, alogiškos, juokingos situacijos. Ypač dėkingoje / nedėkingoje padėtyje atsidūrė dviratis – toks kasdieniškas ir vis naujai išrandamas“ (p. 4).