AKIVAIZDA: PRASMĖS AKIVAIZDOJE. RINKTINĖ. KONRADO LORENZO PRATARMĖ

Viktoras Emilis Franklis (1905-1997) – Austrijos neurologas ir psichiatras, išgyvenęs Holokaustą. Jis - vienas įtakingiausių XX a. mąstytojų, pradėjęs vadinamąją „trečiąją Vienos psichoterapijos mokyklą“ ir naują egzistencinės analizės kryptį – logoterapiją. Po kalėjimo koncentracijos stovykloje prasmės ieškojimas V. E. Frankliui tapo viso gyvenimo moto, padėti jos ieškoti jis stengėsi ir kitiems: ir savo 32 knygom, ir praktiniu psichoterapeuto darbu. Gydytojas bendravo su Sigmundu Freudu ir Alfredu Adleriu, tačiau turėjo savo požiūrį į gyvenimą. Remdamasis gausybės atvejų analize, patirtimi, V. E. Franklis pateikė priešnuodį vidinei tuštybei ir betiksliškumui, kurie tapo mūsų laikų masine neuroze.

Šioje puikioje rinktinėje – 1946-1976 m. išsakytos V. E. Franklio mintys, kviečiančios visus pamatyti pasaulio pasiligojimo priežastis ir užkirsti kelią katastrofai. Mintijama apie meilę ir seksą, knygą kaip terapijos priemonę, psichoterapiją ir religiją, sporto antropologiją, hipnozę, masines žudynes, apibrėžiamos kančios, gyvenimo prasmės ir antprasmės, valios laisvės, prasmės troškimo sampratos.

„Gyvenimo prasmės poreikis, pats klausimas apie gyvenimo prasmę kyla kaip tik tada, kai žmogui blogiau nei kada nors anksčiau“ („Žmogus prasmės akivaizdoje“, p. 161).