PIKTUMAS: Satanizmas

Šiais metais veiklą pradėjusi bene naujausia Lietuvos leidykla „Knygius“ skaitytojams pateikia knygą kontroversiška tematika. Tai – trečioji leidyklos knyga (po Woody Alleno „Diagnozė: nepakaltinamas“ ir prisiminimų knygos „Afganistano kariai“).

Apie satanizmą Lietuvoje rašyta ne tiek daug. Prieš kelerius metus šių eilučių autorius spaudoje atskleidė, kad už „baisiojo satanistinio“ tink­lalapio www.satan.lt kūrėjų stovi ne velnias su ilga raudona uodega, bet du gabūs kompiuteristai, turintys neblogą humoro jausmą (ir laisvamaniai). Satanistais blogiausia to žodžio prasme šių broliukų, www.satan.lt sumanytojų, nevadina ir religijos sociologė, dr. Milda Ališauskienė: „Čia esančią informaciją būtų galima vertinti labiau kaip ateistinę nei satanistinę“ (www.religija.lt/content/view/34/50). Ar Lietuvoje yra tikrų satanistų (kurie aukoja šėtonui žmones ar bent gyvūnus), nenustatyta. Vos ne kasdien girdint istorijas, kaip lietuviai kankina katinus ir šunis, kokių žiaurių mūsų tautiečių esama, nejučia pagalvoji, jog tai ir yra tikri satanistai, o ne tie, kurie susibūrę į grupeles skaito „Šėtono bibliją“ ar kitą pseudofilosofinį veikalą.

Massimo Introvigne’as laikomas didžiausiu satanizmo žinovu Italijoje ir ne tik joje. „Satanizmas“ parengtas bendradarbiaujant su VšĮ „Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras“, tad čia rasime kompetentingą nuomonę. M. Introvigne’as išaiškina, kas yra satanizmas, o kas ne (ne tas pats, kas velnio apsėdimas, ne liaudies magija, ne okultizmas ir apeiginė magija, ir ne naujoji pagonybė). Apžvelgiama satanizmo istorija (ypač istorijoje pasižymėjo prancūzų ir belgų satanistai). Pabrėžiama, kad dabartinis satanizmas dažniausiai yra racionalistinės filosofijos atmaina, propaguota „Šėtono bažnyčios“ įkūrėjo ir „Šėtono biblijos“ autoriaus Antono Szandoro La Vey’aus (1930–1997).

M. Introvigne’as apžvelgia žinių apie satanizmą šaltinius, satanizmo būklę šiandien (atskirdamas suaugusiųjų ir jaunimo satanizmą). Mokslininko teigimu, pasaulyje tėra apie 5000 organizuotų satanistinių grupių adeptų, „taigi kalbama apie absoliučias mažumas“ (p. 39). Vis dėlto M. Introvigne’as įspėja, kad vakarų pasaulyje satanizmas atgimsta, nes sugrįžta magija, yra „padidėjęs žmonių, kurie kreipiasi į magus, būrėjus kortomis ar ateities spėjimus, skaičius“ (p. 55).

M. Introvigne’as – daugiau kaip keturiasdešimties knygų autorius. Tarp jų –­ „Eurokomunizmas“ (1978), „Pornografija ir seksualinė revoliucija“ (1983), „Moonas ir Suvienijimo bažnyčia“ (1987), „Žmogaus likimas mormonų teologijoje“ (1988), „Jehovos liudytojai“ (1988), „Naujosios religijos“ (1989), „Mago skrybėlė. Naujieji magijos judėjimai nuo spiritizmo iki satanizmo“ (1990), „Gnosticizmo sugrįžimas“ (1993), „Postmoderni šventybė“ (1996), „Kunigai pedofilai“ (2010), „Satanistai. Satanizmo istorija, mitai ir ritualai“ (2010) ir kitos. M. Introvigne’as yra įkūręs Naujųjų religijų studijų centrą CESNUR. Autorius tyrinėja vampyrizmą: pvz., 1997 m. jis buvo surengęs mokslininkų (ir ne tik) vakarėlį Los Andžele, kuriame jis ir dar apie 1500 žmonių buvo apsirengę kaip vampyrai.