Nėra kito islamo, tik islamas

Teherane gimęs, Los Andžele gyvenantis Reza Aslanas (gim. 1972) - penkių knygų autorius, įdomios laidos "Believer" (CNN) vedėjas, religijotyrininkas, rašytojas. Dvi knygos - jau lietuvių kalba: "Maištininkas: Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai" (2015; angl. Zealot: The Life and Times of Jesus of Nazareth, 2013) ir "Jokio kito dievo, tik Dievas: Islamo ištakos, evoliucija ir ateitis" (2017; angl. No god but God: The Origins, Evolution, and Future of Islam, 2005-2011). Dar viena skirta religiniam ekstremizmui (Beyond Fundamentalism: Confronting Religious Extremism in the Age of Globalization, 2010), kita - Artimųjų Rytų literatūrai (Tablet & Pen: Literary Landscapes from the Modern Middle East), o knyga pavadinimu "God" kalba apie žmogų ir Dievą apskritai. Autorius turi savo interneto svetainę http://rezaaslan.com.

Knygos apie Nazarietį, išleistos lietuviškai, dabar nenagrinėsiu, nors ji labai verta dėmesio, pabandysiu susikoncentruoti ties knyga apie islamą, kuris pastaruoju metu (knyga išleista 2005 m., pildyta ir perleista 2011 m., ko gero, reikėtų dar papildyto leidimo) tapo aktualiausiu dalyku ne tiek religijotyrininkams, kiek politologams ir teroro tyrinėtojams.

Vienas dažniausių klausimų, kuris užduodamas kalbant apie islamą, yra: ar tai taikos, ar teroro religija. Mėgstama sakyti, kad taikos, o teroras tik pavieniai atvejai. Tačiau neslėpkime: visos religijos išsigimsta, ir tai normalu. Islamo istorija žino daug kruvinų įvykių, netikrų mesijų (vienas buvo net užgrobęs Kaabą) ir kitų nemalonių dalykų, o tai, kas per pastarąjį dešimtmetį vyksta pasaulyje, nepateisinama. Kadangi šventa frazė "Dievas yra didžiausias" (Allahu akbar) dažnai niekinama, ją naudoja visi teroristai, daugeliui ir islamas asocijuojasi su "Islamo valstybe" (Daesh), "Al Qaeda", Talibanu ir kitais itin nemaloniais dalykais. Deja, iš Šiaurės Afrikos kilę teroristai, integravęsi į Europą, dabar yra bene didžiausia grėsmė mūsų žemynui, o ir pasaulyje neramu.

Taigi ką daryti su tuo islamu? Koks jis? Ar galima rasti "normalių" musulmonų, ar visi jie kvanktelėję, linkę į terorą ir pan.?

Nors R. Aslanas gimęs režimo valdomoje šalyje, jis mąsto labai sveikai ir racionaliai, pateikia teigiamas ir neigiamas islamo (ar, kaip sako profesorius Egdūnas Račius, islamų - jo atšakų labai daug) puses.

Knygoje, išleistoje, kaip visada, itin estetiškai (dizainerė Lina Sasnauskaitė; maketavo Aurimas Lažinskas) pateiktas islamo paveikslas. Smagu, kad knygos mokslinė redaktorė - viena geriausių religijos žinovių doc. dr. Aušra Pažėraitė, taigi verčiant į lankas nenugrybauta (vertė Zigmantas Ardickas). Knygoje, be pratarmės, prologo, autoriaus pastabos, chronologijos, žemėlapių, žodyno, naudotų veikalų sąrašo ir pan., yra 11 skyrių. Pradedama ikiislamiška Arabija, baigiama islamo ateitimi. Pusketvirto šimto puslapių tikrai pakanka, kad susipažintume su sudėtinga religijos istorija ir jos peripetijomis.

Neketinu atpasakoti knygos turinio ir atimti iš jūsų malonumą ją skaityti (tik 1500 egz., paskubėkite įsigyti, nes geresnio įvado į islamą nerasite).

Noriu tik akcentuoti, kad į islamą, kaip ir į bet kurią religiją, reikia žiūrėti kaip į itin sudėtingą reiškinį. Ir nepamiršti, kad tai itin karinga religija, savo karingumu prilygstanti bent jau Kryžiaus žygių laikų krikščionybei. Deja, islamo aukso amžius seniai praėjo. Jis buvo prieš kelis šimtus metų, prasidėjo maždaug prieš tūkstantį. Sukurtas didžiulis kiekis intelektualinio produkto: filosofijos (nesuskaičiuojamas kiekis puikių filosofų), medicinos (Ibn Sina-Avicena), geografijos (Ibn Khaldun), kitų mokslų pagrindai, kuriais naudojamasi iki šiol. O kur dar musulmonų poezijos lobiai (Rumi, Saadi, Omar Khayyam ir t.t.). O ką dabar kuria islamas? Nieko. Naudojamasi tuo, kas jau sukurta prieš šimtus metų. Stagnacija ir yra pagrindinė islamo problema. Musulmonai, atvykę į Europą, nenori prisitaikyti prie jos gyvenimo, reikalauja, kad visi gyventų pagal juos. Tačiau pabandykite Irane pasiūlyti iraniečiams pagyventi taip, kaip gyvenama Lietuvoje ar Norvegijoje. Baigsis liūdnai.

Ėjimas į kompromisą ir sufijų (knygoje rašoma sūfijų) kelias, t.y. taikus kelias, mistinis islamas, yra tas dalykas, kuris gali padėti normalizuoti šios religijos atstovų santykius su likusiu pasauliu. Antraip viskas ir toliau vyks liūdnai: teroras - neišsemiamas, o norinčiųjų "Dievo vardu" padaryti niekšybes yra be galo daug.

Tačiau labai daug yra ir dorų musulmonų, kurie pagal savo taisykles gyvena musulmoniškuose kraštuose.

Linkiu ramiai, be karštų emocijų perskaityti šią knygą. Vieša diskusija būtų geriausias sprendimas: aptarti ją kviečiu visus, kam tai rūpi. Juk Lietuvoje islamas - nuo XIV a. pabaigos. Totoriai yra mūsų šalies dalis, svarbi dalis, todėl negalime to pamiršti.

Tepadeda mums Dievas, kuris yra Vienas. Kad būtų taika ir nebeliktų teroro. Tikiu, kad tai įmanoma, ir aukso amžius vėl gali atgimti. Istorijoje taip būna.