Dar viena įdomi knyga apie Vatikaną ir jo paslaptis (Les secrets du Vatican, 2009). Šįsyk – apie neseną istoriją. Tiksliau, apie tai, kaip Pijus XI apmulkino rusų bolševikus, kodėl Mussolini‘s įkūrė Vatikano valstybę, dėl ko buvo galima priekaištauti popiežiui Pijui XII karo metais, kaip popiežius ir žydai dalijosi karo vaikus, kaip Katalikų bažnyčia vos nepalaimino kontracepcijos, kodėl Lefebvre‘o byla nebuvo tikra schizma, apie Jono Pauliaus II gyvenimą – kaip jis pakeitė istorijos eigą ir kas slėpėsi už bandymo pasikėsinti į jį 1981 metais, apie paslaptingąjį „Opus Dei“, „Dievo bankininką“, „Trečiąją Fatimos paslaptį“, „Kodėl Panzerkardinal neturėjo tapti Jono Pauliaus II įpėdiniu“.
Septyniolika skyrių ir ypač jų pavadinimai skamba intriguojančiai, provokuojančiai ir tuo pačiu kiek skandalingai. Tačiau knyga parašyta istoriškai korektiškai, nepaisant kiek bulvarinio antraščių stiliaus. Galima sakyti, jog tai – mitų apie pastarojo šimtmečio Vatikaną griovimas, paremtas įdomia faktologija. Knyga išversta į italų, kroatų, rumunų, lenkų, portugalų, japonų, verčiama į serbų, bulgarų ir rusų kalbas.
Kiek apie knygos autorių. Bernardas Lecomte‘as (g. 1949) – pusiau lenkas, pusiau prancūzas, baigęs Rytų civilizacijų ir kalbų Institutą Paryžiuje (jo tėvas Gérardas Lecomte‘as – arabistikos profesorius), dirbęs žurnalistu. B. Lecomte‘as – daugiau kaip dviejų dešimčių knygų autorius, tarp kurių yra ir mokslinių veikalų, ir romanų. Vienu autoritetingiausių Vatikano specialistų laikomas B. Lecomte‘as yra parašęs ir Jono Pauliaus II biografiją (Jean-Paul II, 2003), apdovanotą religinės literatūros prizu, įsteigtu 1984-aisiais. Rašytojas taip pat turi savo internetinį dienoraštį (http://www.bernard-lecomte.com, http://lecomte-est-bon.blogspirit.com).