MES, PROTINGIEJI KVAILIAI. Recenzija YUVAL NOAH HARARI knygai SAPIENS

Mano subjektyvia (ir ganėtinai objektyvia) nuomone, geriausia Lietuvoje leidykla KITOS KNYGOS, perėjusi kelis lygmenis (nuo knygų, skirtų gana uždarai auditorijai iki klasikos bei knygų, kurias būtina perskaityti visiems, tačiau tai nėra kokie nors banalūs patarimų vadovėliai), išleido vieną geriausių, gal net geriausią knygą SAPIENS: GLAUSTA ŽMONIJOS ISTORIJA (2014). Apie genialų jos autorių, Izraelio istoriką 40-metį profesorių Yuval Noah Harari (יובל נח הררי‎‎), dėstantį Jeruzalės Žydų Universitete, galima pasiskaityti internete, pridursiu tik tiek, kad labai laukiu jo naujausios knygos HOMO DEUS: TRUMPA RYTOJAUS ISTORIJA (2015) vertimo. Juolab kad lietuviškas knygos vertimas labai kokybiškas (iš anglų k. vertė Tadas Juras, redaktorė Asta Bučienė), kaip ir jos dizainas (dizainerė Lina Sasnauskaitė, maketavo Aurimas Lažinskas).

416 puslapių knyga išleista 2000 egz. tiražu, kietais viršeliais, kurie dar apvilkti "marškinėliais". Estetiškas, kvapnus, gerai iliustruotas, maloniai išleistas tomas neleido atsitraukti jį skaitant tai iš eilės, tai šuoliuojant pirmyn atgal.

Beprasmiška pasakoti tai, kas knygoje genialiai sudėliota nuo žmonijos istorijos užuomazgų iki naujausių išradimų, siekiančių 2013 metus. Ir kuklių, bet drąsių, net bauginančių prognozių, kurių esmė: žmogus yra protingas kvailys. Raumenų kaina iš paprasto gyvūno tapo protingas, išvystė smegenis, o dabar pats nežino, ko nori, ką toliau daryti su begale išradimų, kurių turbūt nė pusės dar nėra paviešinta. Tačiau pakanka ir to, kas yra, ir taip stogą rauna.

O istorija tokia, kad prieš 100 tūkstantmečių žeme vaikščiojo bent šešios žmonių rūšys, viena iš kurių šiandien vadinama Homo sapiens. Šios rūšies atstovai buvo gyvūnai, aplinką veikę ne daugiau nei gorilos, jonvabaliai ar medūzos. Tačiau prieš 70 tūkstančių metų prasidėjo procesas, kurį šiandien vadiname kognityvine revoliucija. Atsitiktinė genų mutacija pakeitė Homo sapiens smegenų neuronų jungtis ir pavertė mus aplinką niokojančiais Žemės šeimininkais. Knygoje klausiama ir atsakoma arba bandoma atsakyti, spėti: Kaip mūsų rūšiai pavyko užkariauti pasaulį? Kada ir kodėl atsirado religijos, valstybės ir pinigai? Kaip kūrėsi ir žlugo karalystės, miestai ir imperijos? Kaip mokslas ir kapitalizmas tapo dominuojančiomis religijomis? Ar žmonės atsispirs pagundai save tobulinti ir netaps kiborgais?

Žmonijoje buvo trys svarbios revoliucijos: kognityvinė, prieš 12 000 metų kilusi žemės ūkio ir vos prieš 500 metų prasidėjusi mokslo revoliucija.

Neabejoju, kad kaip Giordano Bruno, sudegintas 1600 m., taip pat kai kurie kiti genialūs žmonės mąstė ir mąsto panašiai, tačiau to nepakanka. Y. N. Harari kaip istorikas susistemina tai, kas atrodo taip didinga ir galinga, tačiau iš tikrųjų labai glaustai telpa laike. O prieš jį ir po jo (artėjame link?) - singuliariumas, nes "įmanoma, kad mes strimgalviais artėjame prie naujo singuliariumo". Ir viskas, kas vyksta anapus šio taško, mums yra visiškai beprasmiška.

Nepaisant niūrokų, apokaliptinių gaidų, knygos autorius pateikia ir optimistinį faktą: mes protingi. Vadinasi, kažką gero padaryti vis dėlto galime, tačiau per daug negatyvių dalykų aplinkui: kapitalizmo religija, noras dominuoti pasaulyje užuot jį gerbus, nežinia, kur vedanti genų inžinerija.

Dievas mirė, rašė Nietzsche. Žmogus tapo "dievu" (ar "Dievu"). Jei jau jis toks galingas, dabar pats laikas susimąstyti, kaip gelbėti žmoniją nuo pražūties.