LIETUVIŠKASIS J. R. R. TOLKIENAS: SENOJO BOKŠTO GYVENTOJAI

Leonardas Gutauskas – vienas įdomiausių lietuvių rašytojų ir dailininkų – produktyvus. Šįkart autorius nustebina pasakomis, kurios skirtos ne tik vaikams.

Apie ką rašo savo pasakose L. Gutauskas? Nelyginant J. R. R. Tolkienas, – apie nykštuką Atanazą Dulkę, Išmintingąjį varną Kranką, kuprių vorą Benediktą, vėją Benamį, švytinčius grybus, perlus, apsiaustą nešiojantį driežą, miražus, milžiniškus šilkverpius, dramblinius vėžlius ir Negyvąją, arba Mirties, jūrą.

Nykštukas A. Dulkė dažnai supainioja gyvenimą ir sapnus. Tai – pasikartojantis motyvas L. Gutausko kūryboje. Senajame Bokšte besišnekučiuojantys nykštukas, varnas, voras ir vėjas vienas kitam pasakoja įdomias istorijas. Pasakininkas prabyla: „Patikėk, mielas skaitytojau, jokie paukščiai ar greičiausi pasaulio žvėrys negalėtų nunešti tavęs ten, kur nuneš ši knyga. Tu pabuvosi džiunglių tankynėse, dykumose, apsilankysi paslaptingoj kurmio buveinėj, panersi į jūrų gelmes, užkopsi į aukščiausias, ledo kristaliukais spindinčias debesų viršūnes, žavėsies baltųjų naktų saule! Tad linkiu tau įspūdingų kelionių po beribę Gamtos karalystę.“

Šios L. Gutausko pasakos kiek primena jo „Velnio dūdą“. Pasakojimai sluoksniuoti, juose galime regėti kitus pasakojimus.

Magiškame pasaulyje – fantazijos ir realybės susidūrimas, atsargiai mus vedantis į Senąjį Bokštą. Jame gali nutikti bet kas, tad nepamirškime vienintelio mūsų ginklo: stebėjimosi autoriaus išradingumu. L. Gutausko pasaulyje paprasti siužetai virsta intriguojančia psichodelika. O nykštukas Dulkė galėtų būti bet kurio žmogaus simbolis – juk, kaip rašė Koheletas (Ekleziastas) Senajame Testamente, visi esame dulkės ir į jas vėl pavirsime.