DRĄSIEMS IR LAIMĖ PADEDA: BŪK VYRAS: BERNIUKŲ KNYGA

Laukiau šios ar panašios knygos. Pamenu, sovietiniais laikais kultinį statusą turėjo edukologo Juozo Vytauto Uzdilos knyga „Tau, jaunuoli“ (1988), kuri seniai tapo retenybe. Taigi atėjo laikas iš naujo bręstančiam jaunam vyrui parodyti, koks yra gyvenimas. Šįkart tai padaryti ryžosi marga kompanija: vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, lietuviškasis Avicena, neurologas, reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis, Italijoje gyvenantis žurnalistas Paulius Jurkevičius, finansų ekspertas Algimantas Variakojis ir tarp jaunimo populiarus hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Ši knyga kalba apie grėsmes ir džiaugsmus, kurie aktualūs dabar. Todėl rasime pasakojimų bei patarimų apie Facebooką, elektroninį paštą, pokalbių svetaines ir bendravimo etiketą (P. Jurkevičius), apie tai, kaip užsidirbti pinigų ir išmokti taupyti, neįklimpti į skolas ir apsispręsti, ar pirkti (12 procentų taisyklė; A. Variakojis), apie dvasinę bei fizinę sveikatą (J. Girskis; šis skyrius daug kam bus įdomus ir dėl jame nagrinėjamų populiarių lyties ir seksualumo klausimų – profesorius išdėsto, kas yra lytinė higiena, kaip stebėti ir pažinti save; netradicinei medicinai priskiriama joga ir meditacija). Dar dvi knygos dalys – psichologija („Paauglystės labirintai“, L. Slušnys) ir „Laisvalaikio menas“ (G. Liaudanskas-Svaras). Pirmojoje rasime daug svarbių XXI a. problemų sprendimų būdų: kaip įveikti stresą, depresiją, kaip atskirti draugus ir priešus, kokia gali būti pirmoji meilė, kaip tapti lyderiu, neįklimpti į žalingus įpročius (be narkotikų, alkoholio, tabako čia rasime ir interneto spąstus; „internetas niekuomet neatstos knygos ir draugo“, p. 110). „Laisvalaikio mene“ Svaras aiškina, kas yra laiptinės chebra, koks filmų, knygų, televizoriaus, kompiuterio pasaulis, kokie gali būti kolekcionavimo būdai, siūlo vengti narkotikų ir kitų panašių pagundų, propaguoja sportą ir sveikatą, augintinius. G. Liaudanskas aprašo jaunimo subkultūras – hipius, metalistus, gotus, skustagalvius, pankus ir hiphopą, kurio istorijoje – atskira vieta grupei „G&G Sindikatas“ bei grafičiams. Subkultūros aprašomos įdomiai, tačiau neišvengiama „klasikinės“ klaidos, kai kalbama apie vieną pagrindinių metalo muzikos krypčių thrash metal (nuo anglų kalbos žodžio to thrash, „kulti, lupti, mušti“), ji vadinama trash metal („šiukšlių metalas“). Skyrelis apie metalistus skurdokas ir netikslus, todėl paaugliams vertėtų geriau atsiversti interneto lobynus. Vos puslapis metalui ir trys puslapiai „G&G Sindikatui“ – prasta proporcija, neatitinkanti realybės. Abejotinas ir Svaro teiginys, kad „pasaulyje yra keletas satanizmo rūšių, mažai kuo viena su kita susijusių“ (p. 286).

Smagios Ryčio Daukanto karikatūros daro knygą nenuobodžia. Ne vienam paaugliui ši knyga bus neblogas vadovas per sunkų gyvenimo etapą. Įdomus pabaigos žodis, kurį parašė Kęstutis Urba. Jis kalba apie „vaikinų literatūrą“, pabrėždamas, jog išsilavinęs jaunuolis turėtų būti skaitęs nemažai knygų (pridedamas 50 knygų sąrašas, kuriame – ir Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, ir J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovas“). Kam negana – galima panardyti po 13 puslapių lotyniškų posakių. Taigi: fortes fortuna adjuvat („Drąsiems ir laimė padeda“, Terencijus).