Daugeliui žinoma gamtotyrininko Selemono Paltanavičiaus iškalba ir gamtos išmanymas, tačiau ši knyga atskleidžia kitą Lietuvos pusę, kiek kitokią nei Mariaus Jovaišos „Neregėtoje Lietuvoje“. Čia Lietuva pirmiausia yra nuostabios gamtos kraštas. 101 Lietuvos gamtos stebuklas (jų esama daugiau) suskirstytas į kelias kategorijas: tai – paviršiai (Aukštojo, Juozapinės, Medvėgalio kalvos, Šatrijos kalnas, Dzūkijos smėlynai, geografinis Europos centras Bernotuose, pats Lietuvos vidurys Ruoščiai, molinis pajūrio skardis Olando kepurė, Rusnės sala, Velnio duobė), upės (Dubysa, Gauja, Jūra, Katra – tekanti į skirtingas puses, Lietuva, Nemunėlis, Nemunykštis, Nyka, Skroblus, Šventoji, Ūla, Vaiguva, Žeimena), ežerai (Asveja, Bedugnis, Drūkšiai, Dusia, Krokų Lanka, Malkėstaitis, Plateliai, Plazė ir kt.), šaltiniai ir kiti vandenys (Antalieptės mariose nuskendę ežerai, Karalienės liūnas, Kuršių marios, Lino verdenė, Smardonės šaltinis, kunkuliuojantys Svilės šaltiniai, Ūlos akis), vietovės (Aukštumalos pelkė, Čepkeliai, Gintaro įlanka, Kuršių nerija, Novaraistis, Raigardas, Šauklių riedulynas, Ventės ragas, Žuvintas...), gamtos paminklai (Barstyčių akmuo, Karvės ola, Šeškinės ozas, Ožkų pečius, Žaliasis šaltinis, Papilės atodanga ir kt.), miškai (Anykščių šilelis, Biržų giria, Degsnės maumedynas, Karšuvos eglynai, Virbalgiris ir kt.), kiti gamtos objektai (Velniakelis, Akmenų rūža, dundanti ir smenganti Biržų krašto žemė, Ladakalnis, Smeltės pusiasalis, Vecekrugas ir kt.), gamtos reiškiniai (kruša, lijundra, debesų laivai, žemę skandinantys poplūdžiai, daugiaveidis rūkas, alinančios sausros, žiedus pakandančios šalnos, rūstūs uraganai švelniais vardais, briedžių upės, kurmių ežerai, šermukšnių pelkės ir kt).
Skaitant ir žiūrint šią puikiai iliustruotą knygą, aiškėja, kodėl lietuviai – gamtameldžių ir poetų tauta.