Mariel Hemingway „Nematoma mergaitė“
Išleido VšĮ „Gelmės“
Tai jaudinantis, prikaustantis dėmesį dienoraštis, kurį Mariel Hemingway parašė, norėdama pasidalyti su bendraamžiais savo išgyvenimais, sielvartu ir kaip juos įveikė. Aktorė prisimena sudėtingą vaikystę ir paauglystę, augant garsioje šeimoje, kurią persekiojo depresija, alkoholizmas, psichinė liga ir net savižudybė. „Mano šeima buvo labai kūrybinga ir talentinga, bet turėjo daug tamsių pusių.“ Ji gimė, praėjus keliems mėnesiams po to, kai nusišovė jos senelis Ernestas Hemingvėjus. Visą vaikystę ji stengėsi išvengti psichinės negalios, kuri kamavo kelias jos šeimos kartas. Abu tėvai gėrė, sesuo Margo sirgo depresija, senelis ir dar keturi šeimos nariai nusižudė, vyriausia sesuo Mafit kentėjo nuo šizofrenijos. Mariel, jauniausia šeimoje, nori būti sveika. Skaitydami šį dienoraštį, paaugliai, susiduriantys su panašiais sunkumais, suvoks, kad yra šviesa tunelio gale.
Nors tema sudėtinga, autorė rašo atvirai, tiesiai, šviesiai, jos pasakojimas malonus. Stilių pagyvina piešinukai. Knyga parodo, kaip vaikas vertina pasaulį. Atrodo, kad ji niekada nepyksta dėl savo lemties, nors jaučiasi negraži, keista ir nori būti nematoma. Ji – kaip nematoma stebėtoja namuose, mokykloje jai sunku pritapti. Kiekvienas skyrelis baigiasi apibendrinimu „Apie ką reikia pagalvoti“. Čia atsiskleidžia mergaitės pastabumas, įžvalgumas ir emocijos. Savo sumanumu jis padės susivokti panašių sunkumų išgyvenantiems bendraamžiams.
Knyga priklauso „Gelmių“ leidyklos serijai jaunimui „Paribio istorijos“. Šių knygų veikėjai iš tiesų yra atsidūrę ties riba: gyvenimo ir mirties, vienatvės ir bendrystės, ligos ir išgijimo, meilės ir atstūmimo, pasmerkimo ir atleidimo, nuopuolio ir pakilimo naujam gyvenimui. Riba tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos yra tokia slidi, tokia perregima ir vos juntama, kad turi labai gerai įsižiūrėti ir visada atsiminti, jog per gyvenimą reikia žengti labai atsargiai – nesužeidžiant, nepaminant kito, ištiesiant ranką ir patiesiant petį, nes niekada nežinai, kada pats balansuosi ant savosios bedugnės krašto.
Mariel Hemingway (g. 1961) – amerikiečių aktorė, režisierė ir rašytoja, Nobelio premijos laureato Ernesto Hemingvėjaus sūnaus Džeko dukra. Už Treisės vaidmenį Vudžio Aleno filme „Manhatanas“ BAFTA (Britų kino ir televizijos meno akademija) jai skyrė apdovanojimą. Mariel vaidino daugelyje kino ir televizijos filmų.
Marina Aromštam „Kai ilsis angelai“
Išleido VšĮ „Gelmės“
Šią knygą būtinai privalo perskaityti ir paaugliai, ir suaugusieji. Paaugliai – dėl to, kad suprastų, jog jie yra žmonės, kaip ir visi kiti. Niekas nemylės jų vien todėl, kad yra šiek tiek jaunesni. Jie gali džiuginti, linksminti, erzinti, pykinti, kaip ir kiti. Suaugusieji – dėl to, kad knyga atskleidžia labai svarbų dalyką apie vaikus: vaikas yra unikalus, kaip kiekvienas žmogus.
„Kai ilsis angelai“ nepaliks abejingų skaitytojų – nei paauglių, kuriems knyga skirta, nei jų tėvų ir ypač mokytojų, nes veiksmas dažniausiai vyksta klasėje. Bet sprendžiamos problemos – ne tik „mokyklinės“.
Ketvirtokė Alina, kurios vardu parašyta knyga, neturi tėčio. Ir jos draugės Natašos tėvas paliko šeimą. Jų sielos, anot mokytojos Marsemos, „perplėštos pusiau“. Tačiau tai praeina, užgyja, ir galima viską ištaisyti. Ir pirmiausia vaikų sielas „taisyti“ bando ši mokytoja – savo kūrybingais ir netradiciniais auklėjimo bei mokymo metodais. Jos vaikai – patys paprasčiausi, gyvenantys greta. Vienas yra iš išsiskyrusios šeimos, kitam – atvirkščiai – viskas gerai, trečias – pagyrūnas, ketvirtas – įžūlus, penktas vagia iš mokytojos piniginės, bet visiems pasisekė – jiems teko jautri ir suprantanti mokytoja. Jie rado raktą į mokyklos lobių skrynią, pravėrė nematomas duris.
Už šią knygą autorė pelnė Rusijos nacionalinę vaikų literatūros premiją ir daug kitų apdovanojimų.
Iš rusų kalbos vertė Virginija Genienė.
