JOKIŲ NAUJIENŲ, JOKIOS LITERATŪROS: ANARCHY IN THE UKRAINE

Revoliucine dvasia kvepiantis pavadinimas, kaip daugelis ukrainiečių rašytojo Serhijaus Žadano bendraamžių jau turbūt suprato, susijęs su „Sex Pistols“ daina „Anarchy in the U.K.“, savo politiniu nekorektiškumu pasiuntusią visą pasaulį velniop 1976 m. lapkričio 26 dieną. Šiai dainai S. Žadanas skiria ir vieną esė. O visa knyga – didelė kelionė po pasaulį, kurį autorius taikliai pavadino „šūdino Iljičiaus paminklu“. Sovietų Sąjungos palikimas, susimaišęs su vakarų demokratijos marginalijomis, postsovietinėje erdvėje sukūrė sudėtingą bombą. Čia derėjo perdėtas religingumas, pankai, ideologijos ir seni traukiniai. Toks pasaulis, ko gero, daugiau nebeegzistuos. Galbūt todėl kai kurie žmonės jaučia nostalgiją visokioms sąjungoms?

S. Žadano knyga man savo nuotaika kiek primena vokiečių režisieriaus Wolfgango Beckerio filmą „Good Bye, Lenin!“, kur maištas sukuria tam tikrą nostalgijos pripildytą erdvę. Knygą skaityti lengva, įdomu ir malonu. Lengvas intelektualus maištas smegenims ir džiaugsmas melomanams, – prisiminimai čia susieti su įvairiomis dainomis. S. Žadanas – intelektualas, rašytojas, Paulio Celano ir Charleso Bukowskio vertėjas, roko koncertų, renginių organizatorius, parašęs apie tuziną knygų (vieną jų – „Depeche Mode“ – „Kitos knygos“ išleido prieš dvejus metus). S. Žadano proza – poetiška, o poezija primena prozą, tad šio rašytojo stilių galima būtų pavadinti meditaciniu kelionių dienoraščiu, epochos metraščiu, žodiniu džiazu. Ko gero, norint geriau pažinti šiuolaikinę Ukrainą, reikėtų perskaityti ne tik S. Žadano prozos kūrinius („Big Mak“, „Depeche Mode“, „Demokratinio jaunimo himnas“), bet ir jo poezijos rinkinius, kurių pavadinimai kalba už save: „Generolas Juda“, „Pepsi“, „Etiopija“, „Lili Marlin“.

„Gera diena – tai diena be blogų naujienų. Kartais viskas taip gerai klojasi – jokių naujienų, jokios literatūros“, – viename savo eilėraščių yra rašęs S. Žadanas.