SĄMOKSLŲ VERPETUOSE: VATIKANAS. DVILYPĖ VIENOS PASAULINĖS VALDŽIOS ISTORIJA

Vatikanas – viena paslaptingiausių pasaulio valstybių. Jos istorija jaudina, pamoko ir palieka paslapčių. Legendomis apipintas Vatikanas, ir mes tik iš nuogirdų žinome, kad jame yra milžiniškas archyvas, slaptoji žvalgyba, viena galingiausių pasaulio observatorijų ir daug kitų dalykų. Apie Vatikaną dabar kalbama vis dažniau – vieni sako, jog jame subrendo krizė, kiti – priešingai, kad tai esąs atgimimas. O istorijos puslapius pavartę matome, kad visais laikais apie Vatikaną buvo radikalių nuomonių, tad nestebina ir prieštaringa popiežės Joanos istorija.

Klausas Rüdiger-Mai’us (g. 1963) – vokiečių dramaturgas, režisierius, žurnalistas. Baigęs germanistikos, istorijos ir filosofijos studijas, dirbo režisieriaus asistentu ir dramaturgu teatruose, apsigynė disertaciją apie revoliucijos temą Heinerio Müllerio kūryboje. Tada pagarsėjo ir kaip dviejų beletristikos knygų autorius, pasirašinėjęs slapyvardžiu Nicholas Lessingas. Du jo kriminaliniai romanai apie kardinolą Propero Lambertinį sulaukė nemenkų kritikų liaupsių. Išgarsėjo autorius ir kaip Michailo Gorbačiovo biografas.

„Vatikanas yra istorijos ir istorijų vieta. Jo sienos regėjo viską, ką įmanoma regėti, jo durys girdėjo viską, ką įmanoma girdėti, jo grindys ištvėrė viską, ką įmanoma ištverti, – laimę ir godulį, galią ir silpnybę, paleistuvystę ir skaistybę, ištikimybę ir išdavystes, meilę ir neapykantą, šlovę ir neviltį, abejingumą ir rūpesčius. Čia buvo žudomi popiežiai ir rezgami sąmokslai, bet taip pat numatomos gelbėjimo akcijos, slepiami persekiojami žmonės, nepaisoma gresiančio blogio.“

Jei nežinotume, kad autorius – dramaturgas, režisierius, pagalvotume, kad jis galbūt satanistas, Katalikų bažnyčios priešas. Tačiau tikrovė paprastesnė – sukurtas bestseleris painia tema. Abejoju, ar galima autoriaus žvilgsnį į Vatikaną vadinti, kaip teigiama, „objektyviu ir šiuolaikišku“. Toks požiūris į Vatikaną, kaip sąmokslų karaliją, buvo ir Voltaire’o laikas, gal ir anksčiau.

Du patarimai. Vienas – laisvų pažiūrų žmonėms: jei Vatikanas jums atrodo kaip blogio imperija, ypač po Dano Browno „Angelų ir demonų“, geriau nuvykite jį ir patys viską pamatykite. Antrasis patarimas – tikintiesiems: įspūdingas knygos pabaigoje pateikiamas visų popiežių sąrašas, iš kurio matyti, kad ne šventieji puodus lipdo ir kad popiežių visokių būta.