105 BŪDAI PASIDIDŽIUOTI LIETUVA: CONTEMPORARY LITHUANIAN PHOTOGRAPHY: RELATIONSHIP BETWEEN THE IMAGE AND THE IDENTITY OF A PERSON

Tomas Pabedinskas (g. 1980) –­ fotomenininkas, fotografijos tyrinėtojas. Ši knyga, išleista anglų kalba Vokietijos leidykloje „Lambert Academic Publishing“, –­ rimtas lietuvių fotografijos tyrinėjimas. Knyga parengta pagal T. Pabedinsko daktaro disertaciją, kurią praėjusiais metais jis apgynė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. „Fotografija domėjausi dar bakalauro studijose (taip pat VDU Menų fakultete), paskui pasirinkau teatrologijos magistrantūros studijas, – pasakoja Tomas. – Šios studijos buvo skirtos ne tik palyginti siaurai tradicinio teatro sričiai, bet ir šiuolaikinio meno teorijoms, ypač – žmogaus elgesio performatyvumo sampratai. Taip buvo padėtas teorinis pagrindas tolesniems tarpdisciplininiams fotografijos tyrimams, kuriuos tęsiau doktorantūroje. Disertacijos ir knygos tema panaši – šiuolaikinė Lietuvos fotografija bei joje atsiskleidžiantis žmogaus ir atvaizdo santykis. Tokią temą pasirinkau matydamas, kad išsamaus vien šiuolaikinei Lietuvos fotografijai skirto leidinio iki šiol lyg ir neturėjome. Kita vertus, žmogus buvo vadinamosios „Lietuvos fotografijos mokyklos“ kūrėjų dėmesio centre nuo pat septintojo dešimtmečio, o šiandien fotografai ir menininkai vėl grįžo prie žmogaus situacijos, jo tapatybės temų, tik į visa tai žiūri kitu žvilgsniu, kitokie ir jų darbai. Taigi analizuodamas žmogaus ir jo atvaizdo santykį, tikėjausi drauge atskleisti ir esminius tradicinės meninės fotografijos ir šiuolaikinės fotografijos skirtumus.

Apgynęs minėta tema parašytą disertaciją, gavau pasiūlymą iš vokiečių leidyklos „Lambert Academic Publishing“ savo darbą išleisti knygos pavidalu. Beliko pasirūpinti vertimu, iliustracijomis ir kitais panašiais dalykais. Tai nebuvo lengvas darbas, bet čia man daug padėjo vertėjų profesionalumas ir spartus darbas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus palaikymas. Taip šiek tiek pakoreguota ir į anglų kalbą išversta disertacija plačiajam skaitytojų ratui tapo prieinama knyga“ (iš pokalbio su knygos autoriumi 2010 m. birželio 25 d.).

Kuo ypatinga ši knyga, kad ja susidomėjo užsienio leidykla? 105 lietuvių autorių fotografijos (daugelis jų anksčiau niekur nebuvo publikuotos), mokslinė ir menotyrinė jų analizė, netradicinis požiūris – visa tai galima rasti T. Pabedinsko knygoje.

T. Pabedinsko monografijoje nuosekliai aptariama ir analizuojama šiuolaikinė Lietuvos fotografija, nagrinėjami Lietuvos fotografijos pokyčiai: šiuolaikinės fotografijos kūrėjų atsiribojimas nuo ekspresyvios stilistikos ir humanistinio turinio, perėjimas prie neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančios kūrybos. Šie pokyčiai išryškinami Lietuvos šiuolaikinę fotografiją lyginant su klasikiniais Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais ir siejant šiandieninę lietuvių fotografų kūrybą su platesniu tarptautiniu fotografijos meno kontekstu.

T. Pabedinsko knyga bus išleista ir lietuvių kalba, autorius žadėjo ją papildyti. Fotografijos tyrinėtojas teigia: „Baigiantis XX amžiui, Lietuvos fotografijos mene išryškėjo svarbūs pokyčiai: dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė ankstesnių Lietuvos fotografijos tradicijų ir neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai, atsiriboję nuo ekspresyvios vaizdinės formos ir humanistinio turinio, dominavusių lietuviškoje fotografijoje nuo XX a. septintojo dešimtmečio, ėmė kurti neišraiškingos formos, refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką skatinančią fotografiją. Tokia fotografija, peržengus sąlyginai siauras meninės fotografijos ribas, tapo Lietuvos ir tarptautinės šiuolaikinio meno scenos dalimi. Tuo pačiu metu Lietuvos fotografijoje tapo svarbi asmens tapatybės tema. Jaunosios kartos lietuvių fotografai ir menininkai savo darbais provokavo kritišką žvilgsnį tiek į asmens identiteto stereotipus, tiek į pačios fotografijos vaidmenį jų formavime. Šiuolaikinės fotografijos kūrėjai žmogaus identitetą ėmė traktuoti ne kaip nuotraukose užfiksuotą duotybę, bet kaip problemišką reiškinį.“

Knygoje nuo XX a. devinto dešimtmečio antros pusės iki šių dienų sukurtos lietuvių autorių fotografijos analizuojamos vadovaujantis nauju teoriniu požiūriu, pagrįstu šiuolaikinės fotografijos sampratos ir performatyvumo teorijos sinteze, siekiama apibūdinti skirtingas lietuvių autorių kūrybines taktikas ir atskleisti skirtingus žmogaus atvaizdo ir identiteto santykio fotografijoje variantus.

T. Pabedinsko analizuojami autoriai – ir fotografijos vilkai, ir naujokai: Romualdas Požerskis, Rimaldas Vikšraitis, Vitas Luckus, Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus, Raimundas Urbonas, Ramunė Pigagaitė, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Liudvikas Ruikas, Arūnas Baltėnas, Ugnius Gelguda, Akvilė Anglickaitė, Aurelija Čepulinskaitė, Aušra Volungė, Eglė Rakauskaitė, Darius Žiūra, Mirjam Wirtz, Gintautas Trimakas, Tadas Šarūnas, Arturas Valiauga, Antanas Miežanskas, Andrew Miksys, Vytautas Stanionis, Kęstutis Grigaliūnas, Lina Michelkevičė.