VIDEOLIGONIAI VISUR IR NIEKUR: KALBĖJIMAS PARAŠTĖSE: ALTERNATYVIOS VIEŠOSIOS ERDVĖS LIETUVOJE

Kolektyvinėje monografijoje Inga Vinogradnaitė, Rasa Baločkaitė, Jūratė Kavaliauskaitė ir Laima Nevinskaitė nagrinėja tai, kas iki šiol laikyta „nerimtomis“ viešosiomis erdvėmis. Tai – internetas ir televizijos juoko kultūra.

Internetas – XXI a. pradžios socialinis fenomenas, atstojantis senesnių laikų magiją ir burtus. Esantis visur ir niekur, darantis milžinišką įtaką, atsirandantis iš niekur. Tačiau šioje knygoje nenagrinėjama teurgija, į internetą, jo komentatorius, diskusijų dalyvius bandoma pažvelgti politologiškai, sociologiškai.

Pasak prof. Leonido Donskio, internetiniai anonimai – naujo tipo minia: „Ten nebėra individualybės, bet užtat yra daug neapykantos akumuliacijos ir pasiryžimo tapti kolektyviniu niekuo arba anonimu, idant būtų galima išrėkti ar kaip kitaip į pasaulį paleisti savyje susitvenkusią neapykantą tam nebeaiškiam ir nebesuvokiamam pasauliui“ (p. 87 iš knygos „Be pykčio: vienerių metų minčių žemėlapis“, „Versus aureus“, 2006).

Lietuviškajame internete gimsta atskiri komentatorių „judėjimai“, kurie, subūrę savo virtualią „pavėsinę“, dalijasi nuomonėmis, pasakoja vienas kitam įvairius niekelius, politikuoja, blevyzgoja, į miltus sumala nekenčiamus žmones, išaukština tuos, kurie patinka. Taip mes, patekę į „videoliga“ (videomalaise) sergančiųjų pasaulį tampame viešosios erdvės šiukšlinimo vieta. Knygos autorės svarsto, kas yra interneto komentarai –­ „ar tai niekinis kalbėjimas, kaip bepročio diskursas, kuris, anot M. Foucault, negali cirkuliuoti taip, kaip kitų diskursai (...), kuris (...) laikomas niekiniu ir negaliojančiu: jis nėra nei teisus, nei svarbus (Foucault M. „Diskurso tvarka“, 1998; 8). O gal priešingai – šis kalbėjimas viešojo diskurso paraštėse yra reikšmingas socialinio nepasitenkinimo indikatorius?“ (p. 57)

Komentarus aktyviausiai rašo didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai – miestiečiai, daugiausia vyrai, pensininkai, bedarbiai ir studentai, nuolat interneto komentarais užsiima net 12 procentų, t. y. kas aštunta moteris.

Neturėtų būti pamirštas ir kiek kitoks knygoje publikuojamas straipsnis, kuriame Jūratė Kavaliauskaitė aptaria televizijos juoko kultūrą. Daugiausia dėmesio straipsnyje „Televizijos juoko kultūra ir viešumos žaltvykslės“ skiriama „Dviračio šou“ kūrėjams.