Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vadovas doc. dr. Egdūnas Račius kartu su šio instituto darbuotoja ir studente Raimonda Iškauskaite pildo negausią lietuviškų knygų apie Afriką lentyną. Knyga mus nukels į Nigeriją – didžiausią Afrikos valstybę, kurioje devynis mėnesius gyvenusi R. Iškauskaitė bandė suvokti šalies etnokonfesinės kultūros įvairovę.
Šalia gausių įspūdžių, fotografijų ir faktų E. Račius knygoje nagrinėja ydingą stereotipų sistemą, vadinamą „orientalizmu“, kurią puikiai demaskavo palestinietis profesorius Edwardas Wadie Saïdas (1935-2003) 1978 m. veikale „Orientalizmas“ („Apostrofa“, 2006). Įsitikinimas, kad krikščioniškoji arba liberali postkrikščioniškoji civilizacija – visų civilizacijų etalonas, - klaidingas. Pasak E. Račiaus, „kultūrinio neišprusimo ir kaustančio orientalizmo padėtų išvengti nuoseklesnis, vertybine orientacija nepersmelktas, ir todėl, tikėtina, objektyvesnis požiūris į pasaulio kultūrų raidą“ (p. 9).
155 milijonus gyventojų turinti Nigerija nėra vien tik šalis su daugybe problemų (kaip antai ginkluotos grupuotės MEND – „Judėjimo už Nigerio deltos emancipaciją – siautėjimas). Joje klesti menas (filmai, literatūra, muzika), futbolas.
Knyga tiks keliautojams, nes joje gausu praktinių patarimų. 2009 m. sausio mėnesį Nigerijos policininkai suėmė ožį už automobilio „Mazda“ vagystę. „Ožys buvo kaltinamas bendradarbiavęs vykdant ginkluotą vagystę Kvaros valstijoje. Nigerijos policijos atstovas spaudai teigė, jog policininkai, pamatę du asmenis, bandančius įvykdyti nusikaltimą, ketino juos suimti. Vienam nusikaltėliui pavyko pasprukti, o kitas, įvarytas į aklavietę, virto ožiu“ (p. 137). Nigeriečių ši istorija nenustebino – juodąja magija šalyje tiki daugelis.