DANTĖS KOPĖČIOS: DIEVIŠKOJI KOMEDIJA. Naujas antros „Dieviškosios komedijos“ dalies, „Skaistyklos“, vertimas

Dante‘s Alighieri‘o (1265-1321) šedevro Commedia antrosios dalies – Purgatorio – vertimas taip pat yra meistro kūrinys. Sigitas Geda (1943-2008) iš naujo, po kelių dešimtmečių, vertė „Dieviškąją komediją“. „Gal ir paradoksas, - rašė S. Geda, - bet svarbias žmonijos knygas svarbu... turėti. Kas turi, tas kada nors ir perskaitys“. Didysis Poetas (il Sommo Poeta) sukūrė tobuliausios formos poemą, kurios tercinos padarė įtaką vėlesnių laiko poetinėms mokykloms, teigiančioms, kad poetinis kūrinys turi turėti nepriekaištingą išorinę formą (kitaip nebus tinkamai atspindėtas būties pavidalas).

„Dieviškąją komediją“ Dante parašė 1308-1321 metais. Ji atspindėjo tuo metu vyravusį katalikų bažnyčios požiūrį į pomirtinį gyvenimą, ypač remtasi Tomo Akviniečio (1225-1274) mokymu. Dante, siekęs formos ir turinio vienovės bei tobulumo, užminė nemažai mįslių, tad artumas krikščioniškai doktrinai – ne vienas poemos sluoksnis. 1919 m. ispanų profesorius arabistas ir katalikų kunigas Miguelis Asínas Palacios (1871-1944) iškėlė iki šiol nepaneigtą hipotezę, kad Dante „Dieviškąją komediją“ kūrė pagal Islamo eschatologiją, kuri tuometinėje Europoje buvo gerai žinoma: savo įžvalgomis garsėjo filosofai ir teologai bei sufijų mistikai. Dante‘i įtaką padarė Pranašo Muhammado „nakties kelionė“ (arab. al Isra wal-Miradž) iš Mekos į Jeruzalę per septynis dangus – Korane ir hadysuose (prisiminimuose apie Muhammadą) pasakojama apie maždaug 621 metais nutikusį įvykį. Musulmonai kasmet švenčia šią ypatingą sakralinę datą – Lailat al Miradž („Stebuklingosios kelionės naktį“), atkartodami Pranašo kelionę pas angelus ir Dievą. Manoma, kad Dante skaitė ir XI a. Abulkasimo al Nisaburio parašytą „Kelionės / kilimo dangun knygą“, 1264 m. pasirodžiusioje lotyniškai kaip „Liber Scalae Machometi“ („Muhammado kopėčių knyga“).

„Dieviškojoje komedijoje“ taip pat rasime kosmologinių užuominų apie Žemės apvalumą. Galileo Galilėjus, remdamasis Dante, net yra skaitęs paskaitas apie mechaniką.

Estetiškai išleista lietuviškoji „Skaistyklos“ versija mums gali atskleisti dar daugiau paslapčių, jei tik to norėsime – Dante nebuvo šykštus. „Jei padeda tau patarimai mano, / tai paklausyk ir sau į galvą dėkis, - / mintis kaip riešutas išsilukštenęs. // Kiekvienas kūrinys bei jo kūrėjas, - / jisai man sakė, - reikia įsiminti - / su meile gimsta arba jos įgyja“ (Septyniolikta giesmė, 90-91, p. 179-180).