MEILĖ KAIP STIKLINĖ VANDENS: MOTERIS, KURI LAUKĖ. Romanas

Švelniu viršeliu papuošta, apie moters meilę ir laukimą kalbanti subtiliai išversta knyga. Andreï‘us Makine‘as gimęs 1957 m. Sibire, Krasnojarske, nuo 1987 metų gyvena Paryžiuje. „Moteris, kuri laukė“ (2004) – devintasis rašytojo romanas, skirtas vienatvei, neišsipildžiusiam jausmui, moteriai, vardu Vera (simboliškai verčiamo kaip „tikėjimas“), kuri visą gyvenimą laukia savo dingusiojo mylimojo.

Psichologinis A. Makine‘o romanas bando atsakyti į klausimą, ar moteris skirta laimei, ar gali pasirinkti gyvenimą be meilės. Trijų dalių knygoje, padalintoje į nedidelius skyrelius, intriguojančiai pasakojama apie gyvenimo ironiją. Nors knyga versta iš prancūzų kalbos, jaučiama rašytojo russkaja duša. „Menkas iš manęs buvo vakarietis“ (p. 41). Kelionė su dalnoboiščiku gruzinu Otaru knygos herojui padeda geriau suvokti gyvenimą ir moterų psichologijos subtilybes, padailinamas kiek nešvankiais anekdotais. Otaras moko: „Meilėje elkis kaip (...) paršas (...). Taip, jei būsi paršas, nesikankinsi. Pamatai patelę, išdulkini, eini prie kitos! Tik nebandyk mylėti! Aš pabandžiau, šešeriems metams pakliuvau į cypę. Tai ji, mano prakeikta mylimoji, kad ją pistų šimtą kartų per dieną, mane išdavė, įskundė, kad verčiuosi odomis ir kailiais. Šešeri metai lageryje ir ketveri metai lygtinai šitoje sušiktoje Šiaurėje. Dešimt metų, išbrauktų iš gyvenimo“ (p. 43).

Ar tikrai meilės fronte šiais laikasi viskas taip beviltiška? Kalba Veros lūpos: „Atsakymas – ne. Juk tas, kuris turi ateiti, ateis. Antraip meilė tėra greitosiomis išgerta stiklinė vandens“ (p. 107).